„Labai teisingai pasielgė. Džiaugiuosi, kad atkreipė dėmesį į mūsų pastabas“, – Eltai teigė A. Sysas.
Socialdemokratas sakė nežinąs, kiek įtakos prezidentui turėjo viešai išsakyti opozicinių frakcijų argumentai.
„Nežinau, ar kreipimasis turėjo įtakos, bet mes išdėstėme argumentus. Tie argumentai buvo labai aiškūs: testavimas yra pandemijos valdymo priemonė ir jeigu tu dirbtinai jos atsisakai, tai yra tikimybė, kad pandemija ne mažės, kai įneši papildomas kliūtis“, – vetuotą įstatymą kritikavo parlamentaras.
Politikas abejoja, ar valdantiesiems gali pakakti balsų prezidento veto atmetimui.
„Kadangi tik vienu balsu priimta, ir tai ten vienas suklydo, vienas irgi ne visiškai vykdė frakcijos sprendimą, tai aš manau, kad nebent valdantieji surinks visus gyvus ir mirusius, ir tada įvyks stebuklas“, – aiškino jis.
Socialdemokratas neatmetė ir scenarijaus, kad šios pataisos tiesiog bus atsiimtos ir šalies vadovo veto nebus bandoma atmesti.
„Manau, kad jie patys gali pritarti prezidento veto ir atmesti (įstatymą – ELTA)“, – pridūrė A. Sysas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: norėtųsi, kad prezidentas nemažintų visuomenės stimulo skiepytis
Gausiausios Seime konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestauja dėl prezidento sprendimo vetuoti įstatymo pataisas dėl nepasiskiepijusių darbuotojų mokėjimo už COVID-19 testus iš savų lėšų. Politikės teigimu, trečiadienį priimtas prezidento sprendimas tik dar labiau stiprins nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje.
„Seimo priimtų pataisų dėl mokamų koronaviruso testų darbuotojams pagrindinis tikslas – skatinti žmones skiepytis nuo COVID-19. Vakcinavimas – vienintelis efektyviausias būdas įveikti pandemiją. Sprendimas nėra lengvas, bet mes tikime, kad tai padidins skiepijimo tempus. Deja, prezidento veto vėl sukels nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje. Norėtųsi, kad prezidentas kovoje su koronavirusu pasidalintų atsakomybe su kitomis institucijomis, o ne mažintų visuomenės stimulą skiepytis“, – Eltai teigė politikė ir prisiminusi ankstesnius prezidento pareiškimus iškėlė klausimą, ar tik paties prezidento sprendimai šiuo metu nelemia lėtesnių skiepijimo tempų.
„Prieš porą savaičių G. Nausėda nepagrįstai kaltino Vyriausybę dėl tyčinio vakcinavimo lėtinimo tempų. Vis dėlto aš keliu klausimą, ar tai, ką siūlo prezidentas ir ar tokiu šiandieniniu sprendimu pats tų tempų ženkliai nesulėtino?“, – retoriniu klausimu apibendrino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad frakcija balsuos, jog veto būtų atmestas.
„Kadangi mes balsavom už pritarimą pataisoms, dabar bandysime balsuoti už veto atmetimą. Matom, kad net prezidentas nesugalvojo ko nors gudraus, kaip reikėtų taisyti. Man priimtina, kai prezidentas ką nors vetuoja pasiūlydamas patobulinti, ir esame priėmę tokių prezidento veto su pataisymas, reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų tie pataisymai turi prasmę“, – teigė E. Gentvilas.
Pasak liberalų seniūno, šįkart prezidentas grąžina pataisas be savo pasiūlymų ir taip tik „pademonstruoja poziciją“.
„Šiuo atveju prezidentas pademonstruoja poziciją, atmeta ir tiek, ir mokesčių mokėtojai savo pinigais turės apmokėti testus tiems, kurie rodo visuomenei vidurinį pirštą, kartais sąmoningai, kartais iš kvailumo, kartais įsivaizduodami kažkokius baubus“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė BNS sakė, kad veto atmetimas yra vienas iš galimų variantų, nors frakcija ir valdantieji situacijos dar nėra apsvarstę ir priėmę sprendimo.
„Koks sprendimas ir ką daryti – klausimas turėtų būti prezidentui, nes vetavęs šį Seimo priimtą Vyriausybės sprendimą alternatyvų nepasiūlė. Frakcijoj dar nespėjom detaliai aptarti veiksmų ir koalicijoj juolab, nes ką tik paskelbta. (...) Visi variantai svarstomi, tarp jų ir šis (veto atmetimas)“, – sakė I. Pakarklytė.
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.
„Šalies vadovas pabrėžia, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą.
Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
G. Nausėdos teigimu, testavimas ir skiepijimas negali būti priešinami. „Tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę“, – teigiama pranešime.
Priimant šias pataisas Seime balsavo minimalus Seimo narių skaičius – 71 parlamentaras. Opozicija balsavime nedalyvavo. Seimo posėdžių salės dešinėje įsitaisę parlamentarai vieningai kalba, kad pataisos skiepijimo tempų nepaspartins, veikiau priešingai – turės neigiamą efektą: skaldys visuomenę, didintų bedarbių gretas, taip pat esą mažėtų besitestuojančiųjų skaičius.
