Su tokia nuomone sutinka ir konservatorius Matas Maldeikis. Anot jo, ketvirtadienį numatytas balsavimas dėl darbuotojų testų apmokestinimo parodys, ar ši dauguma gali efektyviai dirbti. Tuo pačiu parlamentaras piktinosi, kad įstatymo pataisas vetavęs G.Nausėda nepasiūlė jokios priemonės pandemijos valdymui.
Trypčiojimas ar judėjimas į priekį?
Prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, pagal kurias nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. Tačiau ketvirtadienį 68 balsais „už“ parlamentarai nusprendė, kad prezidento vetuotas įstatymas būtų svarstomas iš naujo. Ar atmesti prezidento veto, parlamentarai galutinai apsispręs plenariniame posėdyje kitą ketvirtadienį – tam reikės 71 parlamentaro balso.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) narys Matas Maldeikis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad Seimo narių balsavimas „už“ arba „prieš“ mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams parodys, kuria kryptimi judės pandemijos valdymas.
„Ar mes, kaip suaugusi, subrendusi valstybė, su tais žmonėmis, kurie padarė sąmoningą sprendimą nesivakcinuoti, judame į neapibrėžtą zoną ir tempiamės tai, kas vyksta dabar? Ar priimame valingus sprendimus ir judame toliau, sprendžiant šią situaciją?“, – retoriškai klausė parlamentaras.
Konservatorius sutiko, kad balsavimas dėl šio klausimo Seime bus testas valdančiajai daugumai – ar ji pajėgi surinkti 71 balsą, reikalingą prezidento veto atmetimui ir įstatymo priėmimui.
„Be abejo, tai yra testas, kuris parodys, kiek iš tikrųjų turime daugumos balsų. Kartais per balsavimus matai, kad iki 70 sunkiai trauki. Tai čia bus puikus testas, valingas parodymas, kiek mes turime balsų.
Pirmas balsavimas dėl veto atmetimo buvo geras indikatorius, mes turėjome 69 balsus, ir nebuvo 5 balsų, kurie šiuo metu yra susirgę arba komandiruotėje. Kitą savaitę, tikiuosi, šis klausimas bus išspręstas, ir mes pamatysime, kad ši dauguma gali efektyviai dirbti, priiminėti sprendimus“, – vylėsi M.Maldeikis.
„Tai visų pirma yra kelio, kuriuo judi, klausimas – ar tu trypčioji vietoje, ar eini į priekį. Prezidentas kažkodėl pasirinko ne lyderystę, bet trypčiojimą vietoje. Mes manome, kad turime judėti į priekį“, – pridūrė jis.
Paradoksu šioje situacijoje M.Maldeikis įvardijo tai, kad prezidentas iš tiesų turi teisėkūros teisę, tačiau ja nepasinaudoja.
„Keista, kai prezidentas vetuoja vieną ar kitą sprendimą, nepasiūlydamas nieko kito. Pusantrų metų prezidentas yra įkūręs kažkokias konsultacines sveikatos įstaigas, su kuriomis konsultuojasi. Gražios nuotraukos iš ten eina, protingi pranešimai spaudai, bet mes nieko negirdime. Negirdime jokių teisėkūros projektų, ką galėtų pasiūlyti prezidentas, kaip spręsti šį klausimą.
Kartais sakoma, kad vyksta konfliktas tarp prezidento ir daugumos. Aš pats, ir neabejoju, kad ir dauguma, balsuotume už tuos aktų teisės projektus, kuriuos pasiūlytų prezidentas, kaip mums išeiti iš šios situacijos. Jis nieko nesiūlo, tik vetuoja, ir žaidžia su tam tikromis visuomenės grupėmis. Užsižaidžia ir ruošiasi rinkimams. Dabar ne laikas rinkimams, žiūrėti į reitingus – mums reikia išeiti iš situacijos“, – pabrėžė konservatorius.
Paklaustas, ką valdančiajai daugumai reikštų, jei nebūtų surinktas 71 balsas ir įstatymas būtų nepriimtas, M.Maldeikis teigė, jog tokiu atveju reikėtų įvertinti tai, kodėl tie balsai nesurinkti.
„Ar dėl to, kad kažkurie mūsų daugumos žmonės sirgo, buvo komandiruotėje ir negalėjo dalyvauti, ar iš tiesų turime situaciją, kai parlamente visi susirenka ir mes neturime 74 balsų.
Tai visiškai kita politinė realybė nuo tos, kad kažkas yra išvykęs. Matysime pagal balsavimą, tikiuosi, kad bus balsų ir opozicijoje“, – neslėpė M.Maldeikis.
Ką valdo Vyriausybė?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis įsitikinęs, kad praėjusio ketvirtadienio balsavimas, Seimą padalinęs praktiškai per pusę, žymi aiškią Vyriausybės ir ją sudariusios valdančiosios daugumos bei opozicijos skiltį.
„Šis pakankamai nedidelis klausimas stipriai poliarizavo Seimą. Jei anksčiau vienokiu ar kitokiu klausimu buvo persidengimų, dažnai balsuojama ne taip, kaip partija ar frakcija liepė, tai šiuo klausimu įvyko tiek pozicijos, tiek opozicijos mobilizacija.
Tai, matyt, žymi ir skiltį krizės valdyme. Iš principo yra kvestionuojamas priemonių, kurias taiko Vyriausybė, tikslingumas, legalumas. Keliamas klausimas, ar Vyriausybė sugeba valdyti situaciją“, – įvertino Š.Liekis.
Politologas svarsto, kad pats klausimas valdantiesiems yra antraeilis, o svarbiausia – įrodyti, kad valdančioji dauguma iš tikrųjų yra, jog užtenka jos balsų norimiems sprendimams priimti.
„Klausimas, kiek dabartinė Vyriausybė valdo situaciją, ar iš viso kažką valdo. Tie klausimai yra keliami, ir per tą santykinai nereikšmingą balsavimą bandoma įrodyti kitaip, bandoma patvirtinti savo kredencialus ir sustiprinti savo poziciją“, – teigė Š.Liekis.
Anot jo, ateityje gali daugėti klausimų, kurie pradės skaldyti valdančiąją koaliciją, o tai, kad tam tikri klausimai, pavyzdžiui Partnerystės įstatymas ar Stambulo konvencijos neįtraukimas į darbotvarkę, rodo koalicijos silpnumą.
Šio silpnumo ženklo, anot Š.Liekio, valdantieji dabar būtinai bandys išvengti, balsuojant dėl testų tam tikrų profesijų atstovams apmokestinimo.
„Tai rodo valdančiosios koalicijos silpnumą ir jie žiūri į tai kaip į rimtą iššūkį jų reputacijai. Jei nepavyks santykinai tokio nedidelio klausimo išspręsti savo naudai, bus kvestionuojama, ką jie apskritai daro valstybėje, kokia jų reali galia ir ką jie gali nuveikti“, – pažymėjo politologas.
„Matyt, jiems pats klausimas yra antraeilis, kas apmoka – darbdaviai ar pats žmogus susimoka už testą. Tai yra prieigos klausimas, kaip žiūrima į valstybę. Mano nuomone, epidemijos atveju valstybė turėtų dengti visą testavimą, kaip ir skiepus, nes tai yra ne privatus reikalas kovoti su pandemija“, – savo požiūrį pateikė Š.Liekis.
Valdantieji pranešė, kad palaikymo įstatymo projektui ieškos ir opozicijoje. Tačiau Š.Liekis abejoja, ar valdantiesiems verta tikėtis opozicijos balsų „už“.
„Šnekėtis yra vienas dalykas, o susitarti – kitas. Reikia turėti derybinius svertus, nes be jų sunkiai galėsi ką pasiūlyti“, – prognozavo jis.
