Tikrą šurmulį mieste ir už jo ribų praėjusią savaitę sukėlė dvi 14-metės draugės, be jokių aiškiai matomų priežasčių palikusios tėvų namus.
Viena išėjo iš namų ir prapuolė be žinios Vilijampolėje, o jos klasės draugė dingo iš savo būsto Žaliakalnio rajone.
Anksčiau merginos nebuvo dingusios ar sukėlusios kitokių rūpesčių artimiesiems, pedagogams, teisėsaugai.
Draugės pasiėmė palapinę, kavos, arbatos, cukraus, tualetinio popieriaus, šiek tiek pinigų, taip pat seniai nenaudojamą telefoną galimai su nauja kortele ir šeimos nariams nežinomu numeriu, mat įprastais numeriais neatsiliepė. Moksleivės įsidėjo ir peilį, vaistų, šiltesnių drabužių.
Tik tuomet, kai tyrimo ėmėsi policijos pareigūnai, paaiškėjo stulbinama aplinkybė – kaunietės pabėgimą planavo maždaug metus.
Draugams jos prasitarė ir apie savo sumanymą – merginos planavo pasiekti Ispaniją, mokėsi ispanų kalbos. Keista, kad toks merginų užsiėmimas nesukėlė jokių įtarimų jų artimiesiems.
Nesusipratimas baigėsi laimingai – po kelių dienų kaunietės grįžo į namus, nes turbūt suprato, kad pasiekti saulėtąją Ispaniją nebus taip paprasta, kaip jos manė iš pradžių.
Už svajonę merginoms galima parašyti dešimtuką, už jos įvykdymą – vienetą su minusu.
Galima suprasti, kad karantino metu jauni žmonės tikrai pasigedo laisvės, nuotykių ir teigiamų emocijų, bet šie norai visiškai nepateisina artimiesiems tekusios nežinios naštos.
Ką jiems galvoti, kai be jokios priežasties dingsta vaikas ir neatsiliepia kelias dienas? Tokiu atveju į galvą ateina tik viena mintis – įvyko nelaimė.
Gaila policijos pareigūnų darbo. Tyrėjams teko domėtis paauglių svajonėmis ir planais, lyg jie neturėtų rimtesnio užsiėmimo.
Už melagingą pranešimą apie sprogstamąjį užtaisą yra numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Galbūt ją reikėtų taikyti ir už melagingą dingimą?
Negalima visko pateisinti vien jaunu žmogaus amžiumi. Jeigu merginos sugebėjo suplanuoti kelionę į Ispaniją, galėtų pasidomėti ir Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Vos nurimus šios istorijos sukeltiems ratilams socialiniuose tinkluose pasirodė kitos kaunietės pagalbos šauksmas – išėjusios iš namų Vilijampolėje dingo dvi jos 15-metės dvynės dukros.
Merginos namus A.Stulginskio gatvėje paliko nieko nepasakiusios apie savo planus ir naktį negrįžo. Motina neslėpė – dingimo priežastis galėjo būti prieš parą įvykęs konfliktas, kai abi nepilnametės buvo rastos neblaivios. Jos alkoholiniais gėrimais vaišinosi su vyresniu vaikinu.
Policijos pareigūnai nespėjo pradėti dvynių paieškos, nes socialiniame tinkle sužinojusios apie motinos paskelbtą paiešką po daugiabučio laiptinėje praleistos nakties jos pačios sugrįžo namo. Šiuo atveju bent jau nebuvo švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Šios dvi istorijos dar kartą įrodė, kad paaugliai labiausiai pasitiki ne tėvais ar mokytojais, o bendraamžiais. Kad yra galimybė paslaptimis pasidalinti su vaikų psichologu ar socialiniu pedagogu, jiems turbūt net nekilo mintis.
Šiems specialistams bent jau vertėtų pabandyti išsiaiškinti, kodėl moksleiviai palieka namus – dėl juos slegiančių rūpesčių ar tiesiog dėl to, kad ieško nuotykių?
O patiems paaugliams tikrai trūksta atsakomybės jausmo. Juk tėvus galima nustebinti ir nesukeliant jiems streso. Tarkime, kelionių magijai pasidavusios merginos iš sutaupytų dienpinigių galėjo nupirkti jiems lėktuvo bilietus į Ispaniją. Tėvams beliktų atsakyti tuo pačiu.
O štai seserų sumanymas dėl protesto persikraustyti nakvoti į laiptinę – visiškai lengvabūdiškas poelgis be jokio rimto pagrindo.
Naivu tikėtis, kad jų gyvenime nebus gerokai sunkesnių momentų, kai tikrai reikės išminties priimti geriausią sprendimą.
Moksleivių atostogos dar nesibaigė ir aišku, kad dalis jų neturi ką veikti. Gal kitą savaitę išgirsime naujų istorijų, susijusių su neįprastais paauglių poelgiais, o pareigūnams teks sekti karštais jų pėdsakais.
