Dešimčiai valdančiosios daugumos narių nepalaikius „laisviečių“ rinkiminio pažado įgyvendinimo – mažo kiekio narkotikų dekriminalizacijos, Laisvės partijos narė Morgana Danielė patikino, kad pokalbis dėl tolesnio koalicijos darbo įvyks.
Visgi, portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai abejoja, kad šie pareiškimai virs ultimatumais ar valdančiosios koalicijos griūtimi – anot jų, erdvės manevrams maža.
Ar sulauks Laisvės partijos ultimatumo?
Ketvirtadienį Seimas nepritarė baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą panaikinimui, tačiau atmetė net tris prezidento veto: dėl testų, parlamento atstovo ES ir aplinkosaugos.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas svarsto, kad prezidentas, vetuodamas įstatymo pataisas, valdančiajai koalicijai padarė savotišką paslaugą, mat leido valdantiesiems pasitikrinti, ar jie vis dar turi daugumą Seime.
Negana to, trijų prezidento veto atmetimas apskritai sustiprino valdančiosios daugumos pozicijas politinėse svarstyklėse, parodant, kad būtent jie, o ne Prezidentūra, turi didesnę politinę įtaką.
Tuo metu tai, kad Laisvės partijai nepavyko užsitikrinti daugumos paramos balsuojant dėl dekriminalizacijos įstatymo projekto, anot T.Janeliūno, laisviečiams yra tikrai nemalonus rezultatas, tačiau neturėtų vesti į koalicijos subyrėjimą.
„Šis klausimas kelia daug kontroversijos, susipriešinimo net tarp liberalių partijų – Liberalų sąjūdis anaiptol balsavo nevieningai. Tačiau ar tai galėtų vesti į koalicijos byrėjimą – labai abejoju.
Jeigu Laisvės partijai nepavyksta savo iniciatyvų įtvirtinti esant valdančiojoje daugumoje, tai būnant opozicijoje juo labiau jų neišeitų įtvirtinti. Tai reikštų, kad jie bent šiai kadencijai iš principo atsisako net siekti savo rinkiminių nuostatų įgyvendinimo.
Nes opozicija realiai neturi jokių galimybių net į pradines stadijas pateikti savo iniciatyvų, kad joms būtų galima sulaukti pritarimo“, – įvardijo T.Janeliūnas.
Pasigedo liberalų liberalizmo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė portalui lrytas.lt aiškino, kad nuomonių išsiskyrimas valdančiojoje koalicijoje – gana įprastas reiškinys.
„Manau, kad čia nieko naujo – yra tam tikras klausimų blokas, kur mes puikiai matome, kaip pavyzdžiui, Liberalų sąjūdyje yra maždaug kokie 3-5 žmonės, kurie visada balsuoja ne taip, kaip turėtų balsuoti tikras liberalas. Čia yra jau tokia klasika, kurią galėjome stebėti ir praeitoje kadencijoje, žiūrint į balsavimus. Galime ir dabar tai stebėti, nes yra tam tikri klausimai, kurie yra jautresni, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymas.
Čia visada matome tokius išsiskyrimus, kad dalis Liberalų sąjūdžio frakcijos žmonių labiau balsuoja kaip valstiečiai. Jeigu matome kitus aspektus, kurie susiję su neutralesniais klausimais, kaip prezidento veto atmetimas, tai ten jau tas drausmingumas ir vieningas balsavimas buvo. Tai akivaizdu, kad daug kas priklauso nuo klausimo. Jautresni klausimai visada dalį liberalų parodys visiškai ne iš liberalios perspektyvos“, – pastebėjo politologė.
Ji išskyrė buvusį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narį, liberalą Viktorą Pranckietį. Būtent šis Seimo narys susilaikė balsavimuose dėl Partnerystės įstatymo ir mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo.
„Klausimas, kuris dėl Viktoro Pranckiečio buvo užduodamas Liberalų sąjūdžio vadovams vos tik jį priėmus po savo sparnu, išlieka ir dabar. Ir tada mes klausėme, koks iš Pranckiečio yra liberalas? Tai va, dabar matome koks.
Tiesiog tokie balsavimai, kurie tikrina tavo liberalumą, labai gražiai tai atskleidžia. V.Pranckietis labai paprastai yra linkęs tiesiog nepasirodyti, arba neria į krūmus ir sako, kad aš liberalus, bet truputėlį neliberalus“, – kalbėjo MRU politologė.
Ar matysime daugiau konfliktų?
R.Urbonaitė aiškino, jog Laisvės frakcija nuoskaudą dėl jiems svarbių įstatymų jausti šiuo metu turėtų, tačiau prognozuoja, kad didesnių konfliktų valdančiojoje koalicijoje nebus.
„Laisviečiams“ tai yra dar vienas smūgis, ir natūralu, kad jie irgi galvoja apie savo rinkėją. Bet iš kitos pusės – jie negali priversti koalicijos partnerių lyderių įtikinėti savo frakcijų narius balsuoti vieningai. Tai situacija sudėtinga, ir manau, kad kurį laiką tų nuoskaudų ir įtampų bus, bet kad jos išvirstų į kokius kategoriškus ultimatumus, šiek tiek abejoju. Vienas dalykas – tai nieko neduos, tai sugriaus koaliciją ir kartu bet kokias viltis dėl kitų įstatymų, galiausiai įvarys valstybę į chaosą, kuris šiuo metu būtų tiesiog pragaištingas.
Manevro laisvė yra labai siaura – arba tu sukuri krizę, kuri niekam nereikalinga, ir kartu palaidoji savo visas idėjas, arba tu taikaisi ir toliau bandai kažką daryti, nes yra dar treji metai. Tik tiek, kad per tuos trejus metus nežinau, ar įmanoma pakeisti kai kurių žmonių poziciją. Tai čia yra esmė“, – pažymėjo R.Urbonaitė.
Ji pripažino, kad mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo klausimas Laisvės partiją nuteikė negatyviai, tačiau priminė ir tai, kad koalicijos sutartyje šios politinės jėgos programiniai klausimai buvo „praktiškai už brūkšnio“.
„Tai noras pasakyti, kad mes ne tie, kuriuos galima visada ignoruoti, ir kurių programinius dalykus galima visiškai nustumti į paraštes. Iš kitos pusės – „laisviečių“ programiniai dalykai net ir koalicijos sutartyje buvo praktiškai už brūkšnio, čia irgi turbūt niekieno neturėtų stebinti“, – sakė politologė.
Partnerystės įstatymui – tokia pati ateitis?
Politologas T.Janeliūnas neatmeta, kad panašaus scenarijaus gali sulaukti ir į Seimo salę turintis sugrįžti Partnerystės įstatymo projektas. Jo teigimu, net rizikuojant koalicijos ateitimi Seimo nariams gali būti sudėtinga balsuoti už prieštaringai visuomenėje vertinamus projektus.
„Vertybinės nuostatos Seimo nariams yra žymiai jautresnis klausimas, nes jie supranta, kad toks balsavimas gali būti rinkėjų ilgai prisimenamas. Ir atitinkamai jiems pakeisti kažkokią vertybinę poziciją, kurią jie galbūt deklaravo rinkėjams prieš rinkimus arba nuolat deklaruoja dabar, ją pakeisti vardan koalicijos bendrumo yra labai sudėtinga“, – pabrėžė jis.
Visgi, politologas svarsto, kad dabartinis pasirinkimas dešimčiai valdančiosios koalicijos narių, nepalaikiusių laisviečių projekto, nebuvo labai sudėtingas, kadangi Laisvės partijos frakcija nebuvo iškėlusi konkretaus ultimatumo.
„Dabartinis pasirinkimas yra nesudėtingas. Jeigu tikrai Laisvės partija norėtų „padidinti kainą“ ir imtų galvoti apie kažkokius radikalius žingsnius, galbūt tas spaudimas partneriams būtų didesnis ir visai gali būti, kad ir jų reakcijos būtų kitokios“, – pažymėjo T.Janeliūnas.
MRU dėstytojos teigimu, Laisvės partijos laidoti dar tikrai nereikėtų – jau nuo Seimo rinkimų pradžios ji buvo labai išskirtinė, o neretai tam tikrais klausimais buvo drąsesnė ir už Liberalų sąjūdį.
„Jie savo kampanijos vinimis padarė tuos klausimus, kurie visuomenėje yra labai jautrūs, tai tikėtis, kad tie klausimai dabar, būnant valdančiojoje koalicijoje, eis kaip per sviestą, yra neįmanoma. Tai nėra klausimas dėl vandens kavinėse, dėl kurio Seime irgi diskutuojama. Rinkėjas lygiai taip pat supranta, kad realios galimybės priimti tuos įstatymus, dėl kurių kovoja Laisvės partija, yra daug mažesnės, nei jiems norėtųsi“, – svarstė ji.
R.Urbonaitė pridūrė, kad šios frakcijos dydis Seime taip pat nėra toks, kuris leistų jai „labai aukštai šokti“.
„Deja, bet koalicijos partnerių tam tikri niuansai irgi sužaidžia. Bet tai, kad jie po truputėlį tuos klausimus kelia ir tai atsiranda politinėje darbotvarkėje, jau yra nemažai. Kadangi dar liko treji metai, nelaidokime Laisvės partijos anksčiau laiko – dar gali būti progų pakonfigūruoti politinę darbotvarkę. Aišku, visi labai lauksime partnerystės klausimo, kuris bus dar vienas barjeras, kurį nežinia, kaip pavyks peršokti. Bet natūralu, kad vaikštoma labai plonu ledu“, – sakė R.Urbonaitė.
Pasak jos, reikia pripažinti, kad konservatorių ar liberalų rinkėjai jau nebėra tokie, kokie yra Laisvės partijos rinkėjai.
„Tą reikia suprasti ir matyti, ir jie tam tikra prasme dar išlieka tokiais nišiniais. Nors ta parama, kurios sulaukia Laisvės partija, nėra jau tokia maža“, – pridūrė politologė.
Kaip keisis valdančiųjų ir Prezidentūros santykiai?
Nors dalis opozicijos narių valdančiųjų sumanymą vieno posėdžio metu atmesti visus tris prezidento veto vadina „pastatymu į vietą“, T.Janeliūnas įsitikinęs, kad tai – pragmatiškumo aspektas, balsuoti, kai susirinkę visi daugumos Seimo nariai.
Tuo metu įtakos Prezidentūros ir valdančiųjų tolesniam konfliktui, jo manymu, šie veto neturės, o „sugyvenimo“ režimas užsitęs.
„Įtampa tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos yra ne šiandien susiformavusi. Tai yra tokia faktinė būklė. Atmesti veto šios įtampos realiai nepakeičia nei į vieną, nei į kitą pusę.
Aišku, galbūt kitais atvejais tai gali priversti prezidentą atsargiau spręsti, ar reikia vetuoti vienus ar kitus įstatymus. Politiškai nėra gerai, jeigu prezidento veto devalvuojasi – jeigu jie būna dažni ir Seime atmetami. Tokiu atveju veto instrumentas neturi net ir simbolinės politinės reikšmės.
Jeigu tai pristabdytų prezidentą nuo tolesnių vetavimų, galima sakyti, kad valdančioji dauguma sustiprino savo pozicijas politinėse svarstyklėse apskritai, parodydama, kad šiuo metu ji turi didesnę politinę įtaką“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
