Už tai, kad šalies vadovo grąžintas įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 57 ir susilaikė keturi parlamentarai. Atmesti prezidento veto reikėjo, kad už įstatymą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Už įstatymą balsavo visi valdantieji, išskyrus konservatorių Valdą Rakutį, kuris per balsavimą susilaikė, tačiau vėliau paprašė, kad jo balsas būtų užskaitytas „už“. Tokiu atveju oficialūs balsavimo rezultatai nekeičiami, tačiau parlamentaro paskelbtas sprendimas įrašomas į Seimo posėdžio protokolą.
Toks žingsnis be galo įsiutino dalį opozicijos. Darbo frakcijos Seime narys Mindaugas Puidokas pareiškė, kad „šiandien oficialiai yra ta diena, kai jūs įteisinote segregaciją ir tai, jog Lietuvoje turime dviejų rūšių piliečius, nors mokesčius moka ir teises vienodas turi visi žmonės“.
„Galime pasveikinti valdančiuosius. Jūs esate konstitucinių teisių okupantai. Žmonės su jumis turėtų elgtis kaip su okupantais“, – po balsavimo rėžė valstietis Valius Ąžuolas.
Konservatorius Audrius Petrošius atkreipė dėmesį, kad būti populiariu pandemijos valdymo klausimais – labai paprasta, nes užtenka tik pakalbėti apie segregaciją ir laisvę rinktis, tačiau kažkam reikia turėti stuburą.
„Būti populiariu pandemijos valdymo klausimais – labai paprasta. Garsiai pasamprotauji apie segregaciją, galimybę mirti laisviems, laisvę rinktis ir minia tau ploja atsistojusi. Ta minia, kuri save laiko didžiąja Lietuvos dalimi. Maža to – svarbesne už likusią visuomenęs dalį.
Bet atsistoti ir pasakyti, kad pasirinkimo laisvė nėra absoliuti ir neribota, jau reikia stuburo ir tvirtybės. Taip, tai nėra lengva, nes šis sprendimas nėra paprastas ir populiarus. Ypač tos garsiai kalbančios visuomenės dalies atžvilgiu.
Sprendimas yra padiktuotas pandemijos situacijos, su kuria susiduria ne Lietuva ir Europa, o visas pasaulis“, – aiškino jis.
Kitas konservatorių frakcijos atstovas Justas Džiugelis pandemiją lygino su degančiu laužu. Jo teigimu, „jeigu mes dabar nesudrausminsime tų kolegų, kurie dėl vienokių ar kitokių asmeninių įsitikinimų nenori skiepytis ir taip kenkia visai visuomenei, elgsimės neatsakingai“.
E.Gentvilas: mes nenorime konfrontuoti su prezidentu
Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovė, konservatorė Jurgita Sejonienė nurodė, kad apsvarsčius prezidento dekretą ir argumentus, kodėl įstatymo projektas buvo vetuotas, nuspręsta jį svarstyti be jokių pakeitimų, nes epidemiologinė situacija šalyje nepasikeitė, o G.Nausėda jokių savo siūlymų nepateikė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad siekis atmesti prezidento veto – ne konfrontacija su šalies vadovu, nes G.Nausėda galėjo teikti savo siūlymus, kaip būtų galima patobulinti šį įstatymo projektą. Tačiau tokių siūlymų valdantieji esą neišgirdo.
„Mes nenorime konfrontuoti. Tačiau įstatymas vetuotas be jokių pasiūlymų, pataisymų, kurie galėjo būti. Tuomet viskas atrodytų paprasčiau.
Vienoje diskusijoje su prezidento patarėja teko girdėti jos pamąstymus, kas galėtų būti įdėta į šitą įstatymą. Taip ir likau nesupratęs, kodėl prezidentas, teikdamas šį veto, nepridėjo siūlymų, kurie rodytų norą kartu spręsti pandemijos valdymo priemonių planą.
Mes negalime svarstyti vien televizijos laidose išsakytų pasiūlymų. Atsiduriame tokioje situacijoje, kurią kažkas laiko konfrontacija, karo kirvio iškasimu. Ne. Šiandien mes turime užkasti tuos karo kirvius“, – kalbėjo jis.
Anot E.Gentvilo, valdančioji dauguma tiesiog bando susitelkti ir priimti įstatymą, kuris paskatintų žmones vakcinuotis.
„Žinoma, neįtikina ir nesukuria ramybės jausmo Lietuvoje, kai prezidento patarėja pasako, kad ne žmonės, kurie atsisako vakcinuotis, yra kalti. Suprask, kažkas kaltas. Valstybė turi įtikinti. Aš nemanau, kad valdžia, kuri nuolatos sako, jog vakcinavimas yra pagrindinis būdas kovoti su pandemija, kažko nepadarė“, – tęsė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Aiškintis pasiūlė su bokso pirštinėmis
Savo ruožtu M.Puidokas dar prieš balsavimą aiškino, kad siekdami atmesti G.Nausėdos veto Vyriausybės atstovai ir Seimo valdantieji aiškiai įvardija, jog nei prezidento, nei opozicijos, nei visuomenės kvietimų dialogui negirdės.
„Visi matome, kad valdantieji bet kokia kaina siekia įrodyti savo teisumą, o ne suvaldyti pandemiją. Jie ir toliau renkasi konfrontacijos kelią, dalies visuomenės demonizavimą, nukryžiavimą, o ne sutelkimą ir visų piliečių teisių gerbimą.
Ar tikrai dabartinės Vyriausybės tikslas yra suskaldyti visuomenę, sukiršinti, segreguoti ir piktint žmones?“ – klausė M.Puidokas.
Panašiai kalbėjo ir valstietis Dainius Kepenis. Jis teigė neleisiantis, kad jo akivaizdoje būtų „spardomas valstybės prezidentas“.
„Aš matau labai negerą veiksmą prieš mūsų prezidentą. Tai prasidėjo jau labai seniai. Dabar vėl matau, kad tokie ponai, kaip Slušnys, Valatka, Valinskas tiesiog spardo mano valstybės prezidentą, mūsų šalies lyderį. Kaip taip gali būti? Aš tikrai negaliu tokio dalyko leisti ir aš neleisiu, kad mano akivaizdoje tokiais žodžiais būtų koliojamas prezidentas.
Jeigu reikės, ponai, mes tikrai galėsime nueiti ir su Slušniu, ir su kitais į tokį kambarėlį 3x3, pasiimsime bokso pirštines ir pusę valandos šnekėsimės. Net neabeju, kad mes išėję apsikabinsime ir suprasime, kas įvyko šalyje. Buvo laikai, kai garbingi žmonės vienas kitą kviesdavo į dvikovas. Dabar tik pliurpiame vienas su kitu.
Esu pasirengęs su jumis pasikalbėti vyriškai“, – pasiūlymą pateikė D.Kepenis.
„Aš boksuotis tikrai nežadu ir nesiūlau. Civilizacija yra išradusi argumentų kalbą“, – valstiečiui atkirto E.Gentvilas.
Primename, kad G.Nausėda praėjusią savaitę vetavo Seimo anksčiau priimtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, jog periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo arba darbdavio lėšomis.
Valstybės vadovo teigimu, šie Vyriausybės inicijuoti pakeitimai nepadės valdyti pandemijos, o gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Valdantieji sako iš prezidento neišgirdę argumentų, kodėl reikia atmesti priimtas pataisas, taip pat kritikuoja, kad šalies vadovas grąžino pataisas nepateikęs savo pasiūlymų.
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, Seime pateikus prezidento veto už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, balsavo 60 parlamentarų.
