Pernai lapkričio 13 d. į pirmąjį posėdį susirinkęs 2020–2024 metų kadencijos Seimas per metus surengė 111 posėdžių, kuriuose priėmė 644 teisės aktus, iš jų – 415 įstatymų.
V.Čmilytė-Nielsen: ne viskas realizavosi
Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmuosius naujojo Seimo metus įvardijo kaip vienus sudėtingiausų.
„Pernai, lapkričio 13 d. prisiekiau kaip Seimo narė ir buvau išrinkta Seimo pirmininke. Taip prasidėjo mano vieni įdomiausių metų. Neslėpsiu – ir vieni sudėtingiausių.
Turėjau daug sunkių šachmatų partijų savo karjeroje ir galiu pasakyti, kad „partijos“ Seimo rūmuose niekuo nenusileidžia įtampa, azartu, netikėtais „ėjimais“ ir pasiekto rezultato emocijomis“, – feisbuke rašė liberalė.
Anot jos, nors „buvo visko“, tačiau apžvelgiant metus iš aukščiau Seimo pirmininkė juos vertina kaip rezultatyvius su pliuso ženklu.
„Kai labai nelengvame kontekste, „įrėmintame“ dviejų krizių, pavyko rasti susitarimus svarbiausiais klausimais. Taip, ne viskas realizavosi. Tačiau tikiu, įgyvendinsime ir tai, kas šiais metais sulaukė mažiau „už“ nei „prieš“. Ir po metų turėsime dar daugiau pergalių“, – vylėsi parlamentarė.
A.Širinskienė: karai persikelia ir į antruosius Seimo kadencijos metus
Visai kitaip naujojo Seimo darbą įvertino opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentarė Agnė Širinskienė. Anot jos, šis laikotarpis bus prisimenamas kaip visuomenės supriešinimo ir vertybinių karų metai.
„Rytoj sukanka pirmieji šios Seimo kadencijos metai. Istorijoje liksiantys metais, kuomet šalyje buvo dvi – pandemijos ir migrantų krizės – sukeltos ekstremalios situacijos“, – feisbuke rašė Seimo narė.
„Atrodytų, toks iššūkių metas būtų reikalavęs išskirtinio Seimo susitelkimo ir atsakomybės. Įvyko atvirkščiai. Jaunieji koalicijos partneriai laisviečiai Seimą pavertė nuolatiniais „pokyčiais po pokyčių“ kai į galvą trenkus pergalės rinkimuose įkarščiui prisižadėjo viską – partnerystę, narkotikų dekriminalizavimą – priimti per pirmąsias 100 dienų.
Vėliau į tą kakafoniją įsijungė bandymas įvesti cenzūrą neva draudžiant „neapykantos“ kalbą bei ketinimai ratifikuoti Stambulo konvenciją. Tad tas 100 dienų, po kurių, perfrazuojant laisviečių rinkimų šūkį, būtų galima džiaugtis kanapių laisve, užsitęsė ir tapo ištisais visuomenės supriešinimo ir vertybinių karų metais. Dabar jau akivaizdu, kad tie karai persikelia ir į antruosius Seimo kadencijos metus“, – įvertino valstietė.
Anot jos, šie metai išsiskyrė ir ypatingu Seimo susipriešinimu su Prezidentu.
„Ir aš čia ne tik apie tai, kad per vieną dieną atmesti trys veto, net ne apie bandymą jį išstumti iš Europos Vadovų Tarybos ar pakeisti Prezidento rinkimų tvarką, išsirenkant konservatorių „kišeninį“ Prezidentą Seime.
Susipriešinimo metus lydėjo ir išskirtinis konservatorių žodynas, kurį bendrai paėmus yra gėda pakartoti, ir picų nešiojimas į Prezidentūrą. Taip save gerbiantys parlamentai paprastai nesielgia“, – tikino parlamentarė.
Kaip pozityvius Seimo pasiekimus A.Širinskienė įvardija partijų pasiektą sutarimą dėl švietimo, principinį visų parlamente esančių partijų sutarimą saugoti valstybės sieną nuo hibridinės atakos grėsmių.
„Svarbios ir pozityvios, vakcinaciją skatinančios, iniciatyvos, skirtos senjorams. Gaila, kad tik tiems, kuriems per 75 metus, o ne nuo 65-ių, kaip kad siūlėme. Buvo pateiktas, bet dar nepavyko priimti, vakcinų sukeltos žalos atlyginimo įstatymo. Jis užstrigęs sveikatos reikalų komitete, o priimtas žmonėms suteiktų daugiau pasitikėjimo ir matymą, jog vakcinuotis skatinanti valstybė padės tuomet, kai kils komplikacijos. Bent jau 16 ES valstybių narių eina tokiu vakcinacijos skatinimo keliu“, – rašė A.Širinskienė.
T.V.Raskevičius: atleiskite, kad pokyčiai kainuoja taip brangiai
Laisvės partijos narys, Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius feisbuke rašė, kad pirmaisiais Seimo kadencijos metais daug kas nustebino.
„Šiandien sueina lygiai metai, kai daviau Seimo nario priesaiką. Gal labiausiai šiuo metu kirbanti mintis yra: „Kodėl niekas nepasakė, kaip bus?“ O buvo įvairiai. Daug vilties, daug ryžto, daug nerimo, daug nusivylimo, daug „daužymosi“ ir daug ėjimo į priekį. Ir vis labiau ryškėjantis supratimas, kad rezultato nebūna be į jį vedančio proceso. Ačiū, kad suteikėte šansą šiai kelionei.
„Krikštą“ gavau labai greitai, kai įsisuko „peticija“ atstatydinti mane iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, nes esu gėjus. Daug kas sakė, kad situacijoje atrodžiau ramus, bet tą ramybę – žvelgdamas atgal – pavadinčiau veikiau ne pusiausvyra, o apstulbimu.
Po to sekė vaivorykštės dažų karai, virtualūs ir gyvi grasinimai, maršai, žurnalistiniai tyrimai apie suklastotus „peticijos“ parašus, perėjos „užmaliavojimas“ juodais dažais, nesankcionuoti mitingai ir riaušės po Seimo langais. Ėjo ir praėjo“, – prisiminė parlamentaras.
„Labiausiai gal skauda dėl to, ką per šiuos metus turėjo išgirsti ir išgyventi LGBT+ žmonės Lietuvoje. Tik noriu pasakyti, kad Jūs esate nuostabūs ir Jūsų šviesos užgesinti joks purvas negali. Atleiskite, kad pokyčiai kainuoja taip brangiai“, – pridūrė jis.
Anot jo, kita labiausiai įstrigusi praėjusių metų akimirka buvo Seimo salės švieslentėje sužibęs rezultatas 63 „už“ ir 65 „prieš“ dėl Partnerystės įstatymo.
„Kalbėsim, tobulinsim, teiksim dar kartą. Jeigu reikės – ir dar kartą. Nes labai tikiu, kad Lietuva gali būti vakarietiška valstybė, kuri veikia visiems. Pokyčiai įvyks bet kuriuo atveju, tačiau tik nuo mūsų priklauso, kaip greitai“, – rašė Laisvės partijos narys.
Tuo metu dėl vasarą prasidėjusios dar vienos, migracijos, krizės, T.V.Raskevičiaus teigimu, laikome žmogiškumo egzaminą.
„Šiai dienai pasienyje esame ant humanitarinės katastrofos slenksčio. „Apgręžti“ žmonės niekur nedingo, o liko Baltarusijos miškuose. Ir taip per kelis mėnesius žmogaus teisės iš „diskusinio talismano“ tapo gyvybės ir mirties klausimu. Te nušvinta mums protas surasti tuos stebuklingus sprendimus, kaip padėti žmonėms greičiau sugrįžti ten, iš kur jie atvyko“ – rašė jis.
