Tačiau tokia valdančiųjų argumentacija suabejojo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga, pastebėjęs vieną keistą detalę veto atmetimo procese Seime.
Klausimai dėl sprendimo atmesti
Ketvirtadienį Seimas atmetė ne tik G.Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, bet ir veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) įstatymo, taip pat – ir veto dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė prieš posėdį aiškino, kad šie balsavimai dėl prezidento veto atmetimo neturėtų būti matomi kaip asmeniškumai tarp valdančiųjų ir prezidento.
„Aš labai norėčiau, kad čia nebūtų asmeniškumų. Tai nėra apie prezidentą, tai nėra apie asmenis, esančius Vyriausybėje, konkrečius vardus ir pavardes, tai yra apie projektus. Ir aš tiesiog tikiuosi ir kviečiu, kad visi taip ir matytų“, – ketvirtadienį kalbėjo A.Armonaitė.
Koncentruotis ne į veto atmetimą kvietė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, kad reikėtų du dalykus atskirti. Šiuo atveju kreipti dėmesį į turinį tų pasiūlymų ir tų įstatymų, o ne į priešpriešas, kurios, man rodos, yra pernelyg išryškinamos“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Tačiau būtent mažiau dėmesio sulaukusios ir prezidento vetuotos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisos dėl valstybės institucijų reagavimo į pranešimus apie žalą gamtai politologui pasėjo įtarimų, kad reali situacija yra kiek kitokia, negu bando įrodyti valdantieji.
S.Spurgos teigimu, trys prezidento G.Nausėdos veto ir dėl jų pareikštos pastabos įstatymų pataisoms buvo skirtingo svorio. Kai kurios pastabos, anot politologo, buvo tikrai pagrįstos – kaip aplinkosaugos projekto atveju.
„Pasigilinau į aplinkos apsaugos klausimą apie tai, kad į gyventojų signalus pareigūnai turėtų reaguoti, juos patikrinti. Prezidentas teigė, kad į gyventojų signalus pareigūnai turi reaguoti visada, o įstatyme dabar yra priimta, kad jeigu tarnybos neturi pajėgumų, jos galėtų nereaguoti“, – pristatė politologas.
Po to, kai prezidentas vetuoja parlamento priimtą įstatymo projektą, jis grįžta į Seimą. Nutarus įstatymą svarstyti iš naujo, Seimo komitete parlamentarai jį svarsto ir teikia išvadą, ar pritarti prezidento veto, ar jį atmesti.
Politologo manymu, prezidento pastabos dėl aplinkos apsaugos įstatymo pataisų buvo pagrįstos – komitetas turėjo jas apsvartyti ir jeigu joms nepritaria, paaiškinti, kodėl.
„Paskaičiau aplinkos apsaugos komiteto atsakymą į prezidento veto, ir jame pasakyta, kad komitetas taip balsuoja (veto atmesti – aut.past.), tačiau neišdėstyti absoliučiai jokie argumentai.
Dokumente yra grafa „komiteto argumentai“, kodėl būtent taip priimta, tačiau ten jokių argumentų nėra, nors klausimas ir kyla. Prezidento pastebėjimai yra pagrįsti, atsakymų į juos nėra, o balsuojama juos atmesti.
Tai kelia įvairių minčių – ar tai tikrai nebuvo politinis balsavimas, ar tai tikrai nebuvo balsavimas tik paneigiant prezidento valią?“, – stebėjosi S.Spurga.
Susipriešinimas – be pabaigos?
Politologas įsitikinęs, kad nuo pat Seimo kadencijos pradžios stebimas susipriešinimas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros neišnyks.
„Visi mes lauktume kitokios eigos, tačiau šis susipriešinimas dabar pasiekė tokią stadiją, kad sugrįžimas jau yra sudėtingas. Tas konfliktas ar nesutarimas vystosi kylančia linija. Dabar jie pasiekė ne argumentų, o ambicijų ribą – vyksta ambicijų karas, apsižodžiavimas, dažnai be jokio pagrindo.
Kitaip sakant, užtenka, kad prezidentas kažką pasakytų ar padarytų, ir iš karto sulaukia atkirčio. Lygiai taip pat jau seniai visuomenėje ir žiniasklaidoje pamiršta A.Dulkio istorija dėl fotosesijos, bet štai Prezidentūra, ir dar prieš pat balsavimą, beveik pasigardžiuodama primena šiuos dalykus.
Galima daryti išvadą, kad išėjimas iš tokio rato, žinant žmogaus savybes ir žmogiškąją prigimtį, būtų labai sunkus. Peržengti per save politikams yra labai sunku, bet daugelis žmonių vis dėlto kviestų politikus susiimti, juo labiau, kad būtent Seimo vadovybė ir prezidentas, spekuliuodami tokiais jautriais dalykais, nerenka sau balų, o taip ne oriai apsižodžiuodami tiesiog mažina savo populiarumą“, – įvertino politologas.
