Apie galimą nelegalų šturmą dar vasarą man pačiam teko kalbėti tam skirtuose žiniasklaidos forumuose, bet valdžios politikų mintys labiau koncentravosi į karinius mokymus „Zapad“ ir jų metu tikėtinas provokacijas.
Bet Rusija nebuvo suinteresuota susieti „migracijos“ su kariniais manevrais, juo labiau su kokiu nors atsitiktinumu, todėl nelegalų srautai buvo laikinai pristabdyti.
Lietuva savo ruožtu tai skelbė kaip savo apgręžimo politikos pergalę. Iš tikrųjų Lietuvos sprendimai saugant sieną pasiteisino. Tačiau nors ir susitaikęs su laikina pertrauka, A.Lukašenka keršto plano už jo, kaip valstybės vadovo pažeminimą, Lenkijai ir Lietuvai, apgyvendinusiai pas save „tikrąjį prezidentą“, neatsisakė. Migrantus gabenančių lėktuvų skrydžiai iš Vidurinių Rytų net padažnėjo. Savaime suprantama, ne tam, kad jie apsigyventų Minsko gatvėse ar patiltėse.
Iš pradžių atrodė, kad atsiųstose nuotraukose pamatę ne itin jaukias sąlygas Lietuvoje pasiryžusieji migruoti persigalvos ir nebetikės Baltarusijos KGB organizuotomis vilionėmis apie lengvą kelią per Lietuvą ir Lenkiją į Vokietiją. O kodėl Vokietija jiems tapo pasakų šalimi? Tikrai ne dėl to, kad tą pasaką seka A.Lukašenkos literatūrinis būrelis. Pati Vokietija ne tik Viduriniuose Rytuose dėl pigios darbo jėgos reklamuoja save kaip antrąjį Eldoradą. Minskas šia pasaka tik pasinaudojo.
Atvirai sakant, tiek Vokietija, tiek kitos Vakarų valstybės nesuinteresuotos nutraukti darbo jėgos srautų į jas. Seimo nario L.Kasčiūno svajonė, kad iš Vidurinių Rytų tušti lėktuvai skris pasiimti pavargusių nuo šturmo pabėgėlių, taip ir liks tik svajone. ES, vadovaujama didžiųjų valstybių, niekada neatsisakys ekonomiškai naudingos emigracijos politikos ir visada reaguos į netikėtai iškilusius barjerus.
Dar prieš šešerius metus per didžiąją emigracijos bangą A.Merkel ne šiaip sau pasakė: ne problema, susitvarkysime. Ir dabar, likus mėnesiui iki vadovavimo stipriausiai ES valstybei pabaigos, kanclerė paskambino V.Putinui, kad apramintų A.Lukašenką, nedidintų įtampos Lenkijos pasienyje. Kaip reaguos V.Putinas, kuriam „Nord Stream-2“ paleidimas A.Merkel dar esant valdžioje kur kas svarbiau nei A.Lukašenkos kerštas Lenkijai ir Lietuvai, greitai pamatysime, bet neatmestina, kad Minsko režimo apsisukimai sulėtės.
Šiaip jau Kremlius šauna du zuikius – po A.Merkel skambučio jau tampa subjektu, be kurio negalima išspręsti sudėtingų problemų, o pradėjus veikti ES sankcijoms Baltarusijai galutinai ją inkorporuoja į savo atkuriamą imperiją.
Man atrodo, kad nei ES, nei JAV nesitikėjo tokio spartaus Baltarusijos režimo žygio į Rusiją.
Per kelias savaites pasirašytos 28 integracinės programos ir atnaujinta bendra karinė doktrina, apie kurią prezidentas G.Nausėda gana taikliai pasakė – tai rimtas signalas NATO.
Vis dėlto kas bus su migrantų sankaupomis prie Lenkijos ir Lietuvos sienų? Europos Komisija į žiniasklaidą nutekino susirūpinimą dėl šiose šalyse priimtų sienos apsaugos įstatymų, pagrindžiančių apgręžimo politiką. Premjerė I.Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė suskubo raminti – jokių konkrečių nurodymų iš EK dar nesą. Manau, kad ilgai laukti neteks. Spėju, kad Lietuva, kuri vengia bet kokio susikirtimo su ES teise, turės sutrumpinti nepaprastosios padėties veikimo laiką ir įsileisti dalį nelegalų.
Kur kas sudėtingiau bus Lenkijoje. Manau, jau padaryta klaida neįsileidžiant į pasienį visuomeninių organizacijų. Paskleista informacija apie mirusį nelegalą keturiolikmetį. Nesunkiai nuspėjama, kad pradės bruzdėti žmogaus teisių organizacijos. Varšuvoje jos aktyvios. Politinis susiskaldymas Lenkijoje kelis kartus didesnis nei Lietuvoje. Nusprendusi įsileisti šturmuojančiųjų sieną Lenkijos valdžia susidurs su nacionalistais.
Bet ilgiau kaip dvi savaites artėjant šalčiams palapinių miestelis neutralioje zonoje neištvers. Humanitarinė krizė neišvengiama.
Situaciją stebės visas pasaulis. Optimalus sprendimas Lenkijai – diferencijuotai įsileisti šturmuotojus ir įsakmiai paprašyti ES pagalbos jiems išlaikyti.
Nuolat grįžtama prie klausimo: ar galėjo to nebūti? Vienoje radijo laidoje Seimo narys D.Gaižauskas dėl susidariusios situacijos Lietuvos pasienyje su Baltarusija tiesmukai apkaltino valdančiųjų užsienio politiką A.Lukašenkos atžvilgiu.
Šiaip jau Lietuvos vertybinė užsienio politika daug metų yra palaikoma visų parlamentinių partijų, nesvarbu – valdžioje ar opozicijoje. Kritikavo ir tebekritikuoja dažniausiai anonimai – komentatoriai.
Mano požiūriu, Lietuvos vertinimai ir sprendimai dėl A.Lukašenkos teisingi, bet koks bus atsakas, nebuvo gilinamasi. Lenkijoje iš oficialių tribūnų kartojama, kad A.Lukašenka yra „niekis“, o viską organizuoja Kremlius. Iš dalies tai tiesa.
Bet A.Lukašenkos taip pat nenuvertinčiau. Tai sprigtu nenudaužiamas politinis gyvūnas. Kerštaudamas, kad buvo pažemintas, gali ir V.Putinui nenusileisti.
Apžvalgininkų nuomone, A.Lukašenka pasienio krize stengiasi priversti ES tartis su juo ir gal net atsisakyti sankcijų. Manau, jog diktatorius (nežinau, ar paskutinis) aiškiai suvokia, kad su juo niekas nekalbės ir nesitars. Užtat prieš išeidamas trenks durimis. Reaguodamas į sankcijas grasina uždaryti dujas į Europą. Tai ir padarys. Ir visai nesvarbu – šaus sau į koją ar ne.
