„Puikiai pažįstu I.Šimonytę ir tuos puikius jaunus žmones, kurie dirba Vyriausybėje. Žinau, kad jiems net nekiltų mintis apie kokius nors žaidimus žmonių gyvybėmis. Įsivaizduoju, kaip skaudu turėjo būti I.Šimonytei, įdėjusiai tiek pastangų pandemijos valdyme. Nustebau, kad tokio lygio minčių galima turėti savo galvoje“, – interviu portalui lrytas.lt sakė R.Juknevičienė.
Neseniai Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininke išrinkta europarlamentarė taip pat įsitikinusi, kad Partnerystės įstatymas anksčiau ar vėliau Lietuvoje bus priimtas. Tiesa, ji nesiryžo prognozuoti, ar tai padaryti pavyks dar šiam Seimui.
„Prezidentas yra atėjęs iš šiltnamio“
Politikos veteranės teigimu, po tiek metų sukimosi šioje virtuvėje ją dar sunku kuo nors nustebinti, tačiau šalies vadovui G.Nausėdai išsakius teoriją, kad Vyriausybė vasarą galėjo dirbtinai sulėtinti skiepijimo tempus, antakiai akimirksniu kilstelėjo į viršų.
„Nors, atrodo, jau nebeturėčiau politikoje stebėtis niekuo, bet toks pasisakymas nustebino. Tai yra visiška netiesa. Jei tai yra toks politinis žaidimas, tai jį dar galėčiau suprasti, nors tai man ir nepatinka. Bet jeigu žmogus taip iš tiesų galvoja, turi tokį blogą mąstymą apie taip sunkiai dirbančius žmones, tai sunku kažką pakomentuoti“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Prezidento pasisakymą ji įvertino ne kaip komunikacijos, o būtent mąstymo klaidą, nes net ir netyčia išsprūdusi mintis esą rodo, kad žmogus iš tiesų gali turėti galvoje tokių sąmokslo teorijų, būdingų postsovietinėms valstybėms.
Europarlamentarė neatmetė galimybės, kad toks bandymas įgelti Vyriausybei yra ne kas kita, kaip siekis užsitikrinti antrą kadenciją. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad toks tikslas negali būti vykdomas bet kokia kaina.
„Dauguma žmonių vis tiek per rinkimus atsižvelgs į tai, koks tu buvai per penkerius metus. Manau, kad yra galvojama apie antrą kadenciją, bet iš kitos pusės, labai jaučiasi tai, ką matėme prieš pat rinkimus – politinės patirties stoka.
Kai žmogus ateina į aukštus politinius postus iki tol nepabuvęs visoje šioje politikos mašinerijoje, nėra nė karto pralaimėjęs, pakliuvęs į kritikos ugnį, jis tiesiog yra neužgrūdintas. Prezidentas yra atėjęs iš šiltnamio, kuris buvo jo patarėjo statusas. Tu tiesiog pasakai dalykus, bet nedalyvauji debatuose, esi stebėtojas iš šono“, – svarstė R.Juknevičienė.
Politikė apgailestavo, kad daugumai žmonių ėjimas į valdžią ne iš politinių sluoksnių vis dar atrodo kaip privalumas, nors ši situacija, pasak jos, parodė, jog iš tikrųjų tai yra didelis trūkumas.
„Ilgiau būnant politikoje atsiskleidžia ir charakterio savybės. Užimdamas tokias aukštas pareigas negali jausti neapykantos, ilgalaikio pykčio ar konkurencijos, turi žiūrėti į priekį“, – pažymėjo europarlamentarė.
Anot R.Juknevičienės, į politinius žaidimus dažniausiai įsiveliama tuomet, kai valstybėje padėtis yra rami:
„Gali būti, kad šie dalykai artimiausiu metu bus visai nebesvarbūs, jei Lietuvos politikams reikės priiminėti labai sunkius sprendimus. Pirmadienio įvykiai vis dėlto įkvepia vilties, kad visi sugeba rasti jėgų vieningai priimti reikalingus sprendimus.“
Ar už dezinformaciją apie skiepus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė?
Europarlamentarė kritiškai įvertino ir šalies politikus, kurie leidžia sau skleisti antivakserišką ideologiją ir palaiko visuomenės dalį, nusistačiusią prieš skiepus. Ji pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse tokie pasisakymai politikams galėtų reikšti net karjeros pabaigą.
„Skandinavijos šalyse politikui užsiimti antivakseriškomis kalbomis būtų nuosprendis. Su tokiomis pažiūromis, kokias dabar demonstruoja kai kurie žmonės valstiečių frakcijoje, jis iš karto neturėtų perspektyvos dalyvauti politikoje. Lietuvoje, deja, neatsakingų politikų veiksmai lėmė, kad antivakserių judėjimas turi politinį palaikymą“, – aiškino R.Juknevičienė.
Konservatorė mano, kad požiūris į tokius politikus turėtų būti griežtesnis. Kaip pavyzdį ji pateikė Taivaną, kuriame už dezinformaciją apie skiepus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau ji nedrįso spėlioti, ar tokia praktika pasiteisintų Lietuvoje. „Melas turėtų būti pati didžiausia bausmė politikoje. O bausti šiuo atveju turėtų rinkėjai“, – tikino europarlamentarė.
R.Juknevičienė teigė vakcinacijos klausimais itin pasigendanti opozicinių partijų vaidmens, kuris yra be galo svarbus.
„Vyriausybė gali kiek nori kalbėti su tais, kurie tiki V.Uspaskicho vandeniu ir balsuoja už jį, bet I.Šimonytė nepakeis jų požiūrio. Pasigendu valstiečių ar kitų lyderių aiškaus ženklo, susirūpinimo ir paskatinimo savo rinkėjus skiepytis. Dabar tiesiog yra žaidžiama su ugnimi“, – stebėjosi ji.
Europarlamentarė taip pat tvirtino neišsižadanti savo žodžių, kad žmonės turėtų nebendrauti su kategoriškai skiepytis atsisakančiais asmenimis, nes šie visuomenei kelia didžiulį pavojų.
„Buvau vaikų gydytoja, skiepus suprantu ir žinau, kiek istoriškai jie yra išgelbėję žmonių gyvybių. Man labai sunku suprasti žmones, kurie skleidžia kvailas ir absurdiškas teorijas. Kaip galima su taip neišmanančiu žmogumi kalbėtis, ką galima su juo turėti bendro? Su žmonėmis, kurie atsainiai žiūri į pandemiją, bendrauti yra pavojinga“, – nurodė R.Juknevičienė.
Ar šiam Seimui pavyks priimti Partnerystės įstatymą?
Artėjant metui, kai Seimui bus grąžintas patobulintas Partnerystės įstatymas, įtikinti net savų nesugebantys koalicijos partneriai paramos žvalgosi į opoziciją. Europarlamentarė nesiryžo spėlioti, ar valdantiesiems pakaks balsų. „Aš tikiuosi, kad pamažu jų rasis daugiau. Jei ne šiame Seime, tai kitame tikrai“, – nedaugžodžiavo R.Juknevičienė.
Tiesa, politikė sakė esanti tikra, kad maždaug po dešimtmečio, kai šis įstatymas anksčiau ar vėliau jau bus priimtas, visi seniausiai bus net pamiršę, kokios audringos diskusijos šiuo metu vyksta Lietuvoje.
„Šį kelia Vakarų valstybės praėjo jau seniai ir tai niekam nekelia abejonių, niekam nuo to neatsirado daugiau problemų. Žmonės, kurie gyveno kartu, gyvena toliau, ir jie gyvena oriau, nesislapstydami, galėdami drąsiai tai pasakyti kaimynams ar artimiesiems. Taip bus ir pas mus, aš esu įsitikinusi. Ateis nauja karta, jau dabar ateina, kuri nesupranta pasipriešinimo, koks dabar yra Lietuvoje“, – kalbėjo europarlamentarė.
Ji prisiminė, kad kadaise šalyje daug aršių diskusijų kėlė ir civilinės santuokos klausimas, kuriam buvo naudojami tie patys argumentai.
„Panašiai buvo 1940 metais, prieš pat Lietuvos okupaciją. Kuo gyveno Lietuva iki 1940 metų birželio? Pagrindinė politinė tema buvo civilinės santuokos. Tuometės bažnyčios vadovai, daug žmonių buvo nusiteikę neįsileisti į Lietuvą civilinės santuokos.
Argumentai buvo labai panašūs – sužlugs moralė, šeimos vertybės, visos lietuviškos tradicijos. Šiandien turbūt niekas net nebediskutuoja, kad civilinė santuoka yra kokia nors grėsmė Lietuvos žmonių gyvenime.
Kuo daugiau Seimo narių supras, kad procesas jau vyksta, jis jau yra, tuo greičiau mes galėsime užsiimti kitomis, dar svarbesnėmis temomis“, – konstatavo R.Juknevičienė.
