Koalicijos partnerių „agroliberalais“ vadinami Ričardas Juška, Romualdas Vaitkus, Viktoras Pranckietis, Juozas Baublys ir Jonas Varkalys ketvirtadienį nepalaikė laisviečių teikto projekto, visgi trys pastarieji nepalaikė ir pačių partijos programoje įrašytos Partnerystės.
Frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad jam apmaudu, jog frakcijoje nepavyksta užtikrinti vieningo balsavimo, tačiau patikino, kad konflikto dėl to nėra – nebus ir frakcijos skilimo. Savo ruožtu politologai svarsto, kad nesėkmingas balsavimas dėl liberalių projektų koją labiausiai kiša Laisvės partijai, o Lietuvoje dviems liberalioms partijoms vietos esą per maža. Kuri partija išlaikys rinkėjų testą?
E.Gentvilas: yra skausmingas konfliktas tarp asmens nuomonės ir partijos pozicijos
Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų dekriminalizuotas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimas ir turėjimas. Projekto neparėmė keliolika valdančiųjų.
Po penkis Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovus balsavime nedalyvavo, konservatorius Audronius Ažubalis balsavo prieš, o jo partiečiai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas balsuodami susilaikė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas portalui lrytas.lt teigė, kad liberalų ir konservatorių frakcijos nesijaučia apgavusios savo koalicijos partnerius, nes iš anksto pranešė, kokio palaikymo iš jų Laisvės partija gali tikėtis.
„Seniai tie žmonės (penki liberalų frakcijos nariai – aut.past.) buvo pasakę, kad nepalaikys. Taip, aš nesidžiaugiu tuo, norėjau sutelkti frakciją balsuoti. Tačiau Laisvės partija apsisprendė vis tik teikti tą projektą, nors mes iš vakaro pasakėme, kad mūsų bus aštuoni balsai, o konservatoriai pasakė, kad iš jų bus 41 ar 42 balsai“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Liberalo teigimu, Laisvės partijos frakcija projektą vis tiek teikė, nes tikėjosi balsų ir iš opozicijos.
„Aš irgi galvojau, kad bus balsų iš opozicijos, pasirodo, nebuvo nė vieno balso. Neatmetu galimybės, kad opozicijos kolegos pavedė, apgavo ar suvedžiojo Laisvės partiją, sakydami, kad bus balsų, o tų balsų nebuvo. Todėl mes nesijaučiame kaip nors apgavę Laisvės partiją“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, penki liberalai, nepalaikę nei Partnerystės įstatymo projekto, nei dekriminalizacijos, rinkimų kampanijos metu savo vienmandatėse apygardose būsimus rinkėjus patikino, kad šių projektų nepalaikys.
„Kaip priversti žmogų, Seimo narį balsuoti prieš savo sąžinę, kai jis garsiai per rinkimų kampaniją yra sakęs, kad jis tų dalykų nepalaiko, nors jie ir yra partijos programoje. Deja, visada yra toks skausmingas konfliktas tarp asmens nuomonės ir partijos pozicijos, kuri yra partijos daugumos pozicija, tačiau pavieniai partijos nariai tų dalykų nepalaiko“, – kalbėjo frakcijos seniūnas.
Visgi, E.Gentvilas patikino, kad konflikto liberalų frakcijoje dėl šių klausimų nėra.
„Taip, mes diskutavome labai daug, bet konflikto mes čia nežiebsime, nepaisant to, kad yra karštų galvų, kuriems norisi išsidraskyti. Lygiai kaip karštos galvos iš Laisvės partijos pasakė, kad aptars dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje. Mano manymu, tai irgi karštakošiškumas, nes valdančiosios koalicijos partijos jų neapgavo – kiek sakė, tiek ir buvo balsų“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar nebijo, kad dalis partijos rinkėjų galutinai nusivils frakcijos darbu ir rinksis vieningai už liberalias idėjas balsuojančią Laisvės partiją, E.Gentvilas patikino po 2016 metų Seimo rinkimų nebebijantis nieko.
„Aš nieko nebebijau. 2016-ais teko vesti sąrašą į Seimo rinkimus, pasiekėme aukščiausią rezultatą negu kada nors prieš tai ar po to, o tai buvo E.Masiulio įkliuvimo metai“, – priminė frakcijos seniūnas.
„Negi mes įsivaizduojame, kad tie patys 115 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo 2016 metais, kiekvienuose rinkimuose eis automatiškai kaip kareiviai. Taip nėra, taip nebūna. Man apmaudu, jei prarandame rinkėją, bet kartu mes ir įgyjame. Man apmaudu, kai nepavyksta frakcijoje užtikrinti vieningo balsavimo, bet dar apmaudžiau būtų, jei prasidėtų frakcijos skeldėjimas. Galiu užtikrinti – to nebus“, – patikino E.Gentvilas.
V.Dumbliauskas: dviems liberalioms partijoms Lietuvoje yra per mažai vietos
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas svarsto, kad nevieningas liberalų frakcijos balsavimas dėl dekriminalizacijos neturėtų sumenkinti šios partijos rinkėjų akyse, kadangi jos rinkėjams tai nėra aktualiausias klausimas.
„Liberalų sąjūdis rinkėjų dėl to neturėtų prarasti. Narkotikų dekriminalizavimas nėra pirmo reikšmingumo dalykas. Didžiausi nuostoliai – Laisvės partijai, nes jie yra tokių permainų nešėjai – ir dėl partnerystės, ir dekriminalizavimo. Jie gavo smūgį“, – įvertino V.Dumbliauskas.
Politologas dalies koalicijos partnerių balsavimo prieš projektą nelaiko išdavyste.
„Manau, kad tai tikrai nėra išdavystė, nes tai yra trys koalicijos objektai, kurie turi skirtingas nuomones. Jie gi neslėpė, neapgavo, jeigu pasakė, kad nebalsuos „už“. Jeigu jie (Laisvės partija – aut.past.) žinojo, paskaičiavo balsus, kiek gali tikėtis, tai manau, kad jiems nebuvo netikėta“, – svarstė politologas.
Kol nepasisekę balsavimai dėl liberalių įstatymo projektų neturi didelės įtakos Liberalų sąjūdžio populiarumui, V.Dumbliauskas ne taip optimistiškai piešia Laisvės partijos ateitį.
„Sprendžiant pagal dabartines apklausas, tendencijos yra aiškios – jei rinkimai vyktų dabar, Laisvės partija nepatektų į Seimą. Manau, viskas tuo pasakyta. Aišku, Laisvės partija dar turi trejus metus, dar gali nuveikti kažką, kas patrauktų rinkėjų dėmesį. Bet šiuo metu jie turėtų būti sunerimę, nes reitingai labai nemalonūs“, – pabrėžė jis.
Politologas įsitikinęs, kad dviems liberalioms partijoms Lietuvoje per mažai vietos, nes liberalių rinkėjų šalyje yra tiesiog per mažai.
„Liberalų sąjūdis turi įdirbį, savo istoriją, elektoratą, kuris yra pakankamai ištikimas. Tai sena partija, palyginus su Laisvės partija. Manau, kad Liberalų sąjūdžio ateitis tikrai šviesesnė, ir jie tikrai išliks politikoje, o dėl Laisvės partijos jau abejočiau“, – prognozavo V.Dumbliauskas.
R.Urbonaitė: jautresni klausimai dalį liberalų parodo ne iš liberalios perspektyvos
Kiek anksčiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė portalui lrytas.lt teigė, kad jautresni klausimai Seime atskleidžia, kiek liberalų frakcijoje iš tiesų yra liberalų.
„Liberalų sąjūdyje yra kokie 3-5 žmonės, kurie visada balsuoja ne taip, kaip turėtų balsuoti tikras liberalas. Čia yra jau tokia klasika, kurią galėjome stebėti ir praeitoje kadencijoje, žiūrint į balsavimus.
Galime ir dabar tai stebėti, nes yra tam tikri klausimai, kurie yra jautresni, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymas. Čia visada matome tokius išsiskyrimus, kad dalis Liberalų sąjūdžio frakcijos žmonių labiau balsuoja kaip valstiečiai.
Jeigu matome kitus aspektus, kurie susiję su neutralesniais klausimais, kaip prezidento veto atmetimas, tai ten jau buvo drausmingumas ir vieningas balsavimas. Akivaizdu, kad daug kas priklauso nuo klausimo.
Jautresni klausimai visada dalį liberalų parodys visiškai ne iš liberalios perspektyvos“, – pastebėjo politologė.
Ji išskyrė buvusį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narį, dabartinį liberalą Viktorą Pranckietį. Šis Seimo narys susilaikė balsavimuose ir dėl Partnerystės įstatymo, ir dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo.
„Klausimas, kuris dėl Viktoro Pranckiečio buvo užduodamas Liberalų sąjūdžio vadovams vos tik jį priėmus po savo sparnu, išlieka ir dabar. Ir tada mes klausėme, koks iš Pranckiečio yra liberalas? Tai va, dabar matome koks.
Tiesiog tokie balsavimai, kurie tikrina tavo liberalumą, labai gražiai tai atskleidžia. V.Pranckietis labai paprastai yra linkęs tiesiog nepasirodyti, arba neria į krūmus ir sako, kad aš liberalus, bet truputėlį neliberalus“, – kalbėjo MRU politologė.
