„Kalbėjimasis yra viena iš tokių priemonių, todėl visiškai jo nesmerkiame. Atvirkščiai, manome, kad per Vokietijos ir Prancūzijos lyderius galime taip pat pasiųsti ir savo žinutes autokratiniams lyderiams, su kuriais patys nesišnekame“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė patarėja.
„Tai, kad kalbasi nėra labai blogai. Jeigu mes visi sutariame, kad blogiausias scenarijus būtų karas, tai, kad karo išvengtume, turime bandyti padaryti viską, kad deeskaluotume situaciją“, – akcentavo ji.
A. Skaisgirytės teigimu, kalbėjimasis su autoritariniu lyderiu nebūtinai reiškia pozicijų derinimą. Priešingai, tikina patarėja, A. Merkel, pirmadienį kalbėdama su A. Lukašenka, kėlė ir migracijos, ir žmogaus teisių klausimus.
„Kai įvyksta derybos, tai visada abi pusės tikisi kažką gauti. Kai yra kalbamasi ir bandoma derinti pozicijas, tai tos pozicijos gali ir išsiskirti, nesvarbu, kad žmonės kalbasi. Ir šiuo atveju, manau, Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas kalbasi su Baltarusijos ir Rusijos lyderiais. Tačiau jų pozicijos nebūtinai sutampa duotu klausimu. Mūsų žiniomis, kanclerė kėlė ir žmogaus teisių klausimą, ir nelegalios migracijos klausimą, ir kitus mums rūpimus dalykus“, – teigė A. Skaisgirytė.
Paklausta, ar Lietuva ateityje taip pat galėtų kalbėti su valstybei priešiškais režimais, prezidento patarėja akcentavo skirtingas šalių galios kategorijas.
„Matote, tai ar šnekasi Lietuva, ar Vokietija, yra dvi skirtingos svorio kategorijos. Tai yra esminis skirtumas, jei kalbėtume apie rezultatą. Žinoma, kad didesnėje svorio kategorijoje esanti šalis turi galimybių pasiekti didesnį rezultatą,“ – sakė patarėja. „Lietuva ir kitos Baltijos šalys nepripažino Lukašenkos legitimiu vadovu ir tą garsiai pasakė. Tuo tarpu kitos šalys susilaikydavo nuo tokių pasakymų ir todėl jos reikalui esant gali kalbėtis su Baltarusijos autokratiniu lyderiu“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad A. Lukašenka pirmadienį kalbėjosi telefonu su Vokietijos kanclere, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje verdant migrantų krizei, dėl kurios ES kaltina Baltarusijos režimą.
ES prieglobsčio politika turėtų būti atnaujinta gruodį
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Europos Sąjunga (ES) yra vieningai sutarusi peržiūrėti Bendrijos prieglobsčio politiką, ir Europos Komisija (EK) jau rengia siūlymus, kaip ją pritaikyti dabar kilusiai hibridinės atakos grėsmei. „Per paskutinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) spalį visi vadovai, Lietuvos paskatinti, sutarė, kad būtų peržiūrėta prieglobsčio politika ir EK pateiktų savo siūlymus. Mūsų žiniomis, EK tuos siūlymus diskutuoja, rengia, taip pat ir mes dalyvaujame su savo siūlymais“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai teigimu, dabartinė ES migracijos politika pasenusi, nebeatitinka šiandieninių realijų ir nėra efektyvi, siekiant atremti Baltarusijos hibridinę ataką. Ji tikina pastebinti, kad ES lyderių požiūris į Baltarusijos veiksmus Bendrijos pasienyje keičiasi, o tai esą gera žinia Lietuvai.
„Manyčiau, kad nuomonė, kaip turėtų būti atsakoma į šią hibridinę ataką, net ir ES šalyse ir jų politiniame mąstyme keičiasi. Ir tas yra labai gerai, nes keičiasi į mums palankų mąstymą“, – teigė A. Skaisgirytė.
G. Nausėdos patarėja tikisi, kad EK savo siūlymus dėl migracijos ir prieglobsčio politikos atnaujinimo pateiks svarstymams artimiausioje EVT gruodį.
ES lyderių susitikimas numatomas gruodžio 16–17 dienomis.
