„Lyderiai, vadovai krizės atveju eina į barikadas, į pirmus postus. Jie yra visų procesų avangarde. Mes matome, kad nuo pat pandemijos pradžios iki dabar mūsų politiniai lyderiai yra labai kieti kabinetuose, labai kieti už stiklų pasislėpę komentuoti, visiems siūlyti, nurodinėti ir reguliuoti.
Sakyčiau, kelkite užpakalius, kelnes ir sijonus, ir važiuokite į Lietuvą. Kalbėkitės su tais žmonėmis, darykite susitikimus kaimuose, miesteliuose, įtikinėkite, įrodinėkite. Manau, taip bus daug efektyviau“, – įsitikinęs L.Kontrimas.
Anot jo, kitu atveju gyventojams susidaro įspūdis, kad dabar laikinai politines pozicijas užimantys žmonės jiems nurodinėja, ką daryti, patys neturėdami jokio aiškaus plano.
„Visiškai natūrali žmonių reakcija, kad jie arba pradeda į tai nereaguoti, arba elgiasi negatyviai“, – pabrėžė jis.
L.Kontrimas pastebi, kad tikrai ne visa visuomenė atsisako skiepytis, priešingai – turime didelį pasiskiepijusiųjų procentą, tačiau koncentruojamasi į nepasiskiepijusius.
„Visa ši negatyvioji komunikacija savo jau atidirbo. Reikia pereiti į pozityvią komunikaciją. Ir susitaikyti su tuo, kad normaliose visuomenėse bus procentas – ar 10 proc., ar 20 proc., bet visada bus grupė, kuri prieštaraus, nenorės sutikti.
Tam politinės valdžios ir turi būti pasiruošusios – rasti būdų kaip su jais kalbėti, o jeigu neranda sprendimų, pasiūlyti būdų, kaip to išvengti, o ne daryti nuolatinį, totalinį psichologinį spaudimą“, – kalbėjo L.Kontrimas.
„Susidaro toks įspūdis – kad ir ką bekalbėtume, kiek pasiūlymų transliuotume, viskas bus pro šalį“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kada galėtume tikėtis komunikacijos klaidų pabaigos, L.Kontrimas teigė, kad didžiausia klaida – klaidų nepripažinti.
„Klaida yra tai, kad žmonės galvoja, jog tapę politikais tampa neklystančiais. Tai yra didžiulė klaida. Visi darome klaidas, ypač, kai ateiname į sudėtingus darbus. Tik kai ateini į sudėtingą darbą reikia nepamiršti padėkoti žmonėms už tai, kad išrinko, atsiprašyti už klaidas ir eiti į gatvę jų taisyti, o ne užsidaryti už durų ir visiems pirštais nurodinėti, ką ir kaip daryti. Tai yra klaida, ir visų klaidų šaltinis“, – įsitikinęs L.Kontrimas.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas bus reikalingas ir vaikams nuo 12 metų.
Taip pat nutarta apibrėžti ir griežtesnį galimybių paso galiojimo terminą – nepersirgusiems ir nepasiskiepijusiems trečiąja doze jis truks septynis mėnesius.
Ministrų kabinetas taip pat sutarė, kad nuo gruodžio 1-osios serologinį antikūnų tyrimą siekiant gauti galimybių pasą bus galima gauti ne tik persirgus, bet ir po vakcinacijos, pritarta ir tam, kad vaikams nuo 12 iki 16 metų galimybių pasas galėtų galioti pasidarius PGR tyrimą 7 dienas – tiek, kiek neigiamas testas galioja norint lankyti pamokas mokyklose.
