Šią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel du kartus susisiekė su A. Lukašenka – tai buvo pirmieji Baltarusijos vadovo kontaktai su Vakarų šalių lyderiais po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus. Po skambučio Europos Komisija patvirtino, kad su Baltarusija bus surengtos „techninės derybos“. Baltarusija savo ruožtu ketvirtadienį įvykdė pirmuosius skrydžius, grąžinančius dalį Irako migrantų, besivylusių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą.
Europos Sąjungai ir Vokietijai ėmusis atitinkamų žingsnių, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas teigia, kad veiksmai yra teisingi, tačiau tikėtis pokyčių dar anksti.
„Anksti džiaugtis ir manyti, kad čia viskas pasikeitė ir viskas yra gerai, bet žingsniai, mano nuomone, yra teisingi. A. Merkel skambutis nuo nemalonios situacijos išvadavo tiek mūsų šalies diplomatijos vadovus, tiek ir lenkus. Tai leido inicijuoti tam tikras techninio pobūdžio derybas ir jau dabar matome, kad buvo sumažintos pabėgėlių apimtys Lenkijos-Baltarusijos pasienyje“, – sakė G. Paluckas.
Baiminantis, kad tūkstančiai migrantų prie Lenkijos sienos bus atgręžiami į Lietuvą, G. Paluckas teigia, kad toks scenarijus po šią savaitę įvykusių derybų yra mažiau tikėtinas.
„Matydami, kad iš tų laikinų stovyklaviečių pabėgėliai traukiasi, jau kyla lėktuvai atgal į Iraką, galime tikėtis, jog tie srautai į Lietuvą nebenukryps“, – kalbėjo socialdemokratas.
Anot G. Palucko, po ES įsitraukimo į migrantų krizės problemos sprendimą, situacija tapo palankesnė, nei to buvo galima tikėtis anksčiau.
„Reikia džiaugtis, kad visa ES įsitraukė į problemos sprendimą, o ne tik mėtosi sankcijomis Baltarusijai, kurios, kaip žinoma, autokratiniuose režimuose menkai veikia. Klostosi situacija gerokai palankiau nei tai buvo galima numatyti ar nuspėti dar prieš savaitę“, – teigė G. Paluckas bei pridūrė, kad šios savaitės įvykiai suteikė galimybę šalims pergalvoti savo strategijas dar kartą.
„Reikia dėti pastangas, kad humanitarinė krizė baigtųsi. Jeigu mes to nedarome ir nežinome, kaip daryti, to imasi Europos lyderiai. Mes truputį užstrigome savo įsivaizdavimuose, ko siekia Lukašenka, ir pamiršome, ko mes norime bei ko mūsų visuomenei reikia. Tai pirmiausia – saugios sienos ir kad baigtųsi humanitarinė krizė. Visi per šią savaitę, matyt, turėjo galimybę pergalvoti ir perplanuoti visus dalykus iš naujo“, – pridūrė G. Paluckas.
Kiek skeptiškiau esamą krizinę situaciją ir perspektyvas vertina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Mūsų strateginė linija yra visiškai teisinga ir tos, kurios reikėtų laikytis, mes ir laikomės: yra prie sienos vykdoma apgręžimo politika, antras dalykas, atšaukti Irako bendrovių skrydžiai ir trečia, tai humanitarinio koridoriaus idėja, tik, aišku, nustačius, kad skrydžiai bus į kilmės šalį Minskas-Irakas, o ne Minskas-Berlynas ar Minskas-Vilnius“, – kalbėjo L. Kasčiūnas bei pridūrė, kad A. Merkel ir A. Lukašenkos susitarimus reikėtų vertinti atsargiai. Politiko teigimu, nepaisant to, kad A. Lukašenkos žingsniai situaciją šiek tiek deeskalavo, visgi tai gali būti tik parodomieji veiksmai.
„Yra dar anksti kalbėti apie kažkokius politinius pokyčius, nes dar yra neaiškus paties Lukašenkos planas. Dabar iš to, ką mes skambučiais girdime, nėra iki galo aišku, apie kokį humanitarinį koridorių kalbama (...). Viena vertus, lyg ir galime kalbėti apie tai, kad Minskas išvežė iš pasienio žmones, bet vėlgi dalis jų dar ir liko. Gali būti, kad tai tik parodomieji veiksmai, kurie duoda signalą, kad A. Lukašenka gali nuspręsti daryti tai, ką jis nori. Šiuo atveju patalpinti žmones į lėktuvus, į kuriuos ne visi nori. Taigi sakyti, kad šviesa keičia tamsą, yra per anksti“, – sakė NSGK pirmininkas.
Galiausiai L. Kasčiūnas neatmeta tikimybės, kad prie Lenkijos užstrigusių migrantų srautai vis dar bus nukreipti į Lietuvą.
„Yra dabar tokių ženklų, kad į Lietuvos pusę yra atvežamos grupės žmonių iš Lenkijos, todėl negalima atmesti jokio scenarijaus. Visgi bet kokiu atveju mes tam esame pasiruošę“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Vakarų vyriausybės kaltina Baltarusijos autoritaro A. Lukašenkos režimą apgaulingais pažadais viliojant migrantus į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas. Teigiama, kad A. Lukašenko vykdoma politika yra kerštas už Bendrijos sankcijas Minskui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.
Situacija dar labiau komplikavosi lapkričio 8 dieną, susirinkus keliems tūkstančiams migrantų prie Lenkijos-Baltarusijos sienos. Prie Kuznicos–Bruzgių perėjos įsiplieskė susirėmimų, per kuriuos migrantai svaidė akmenis į Lenkijos pareigūnus, o šie atsakė ašarinėmis dujomis, kurtinamosiomis granatomis ir vandens patrankų čiurkšlėmis.
Dar šią savaitę A. Merkel du kartus susisiekė su A. Lukašenka aptarti sudėtingos situacijos regione ir humanitarinės pagalbos galimybes. Trečiadienį A. Lukašenkos biuras nurodė, kad netrukus įvyks tiesioginės Baltarusijos ir ES derybos, kaip buvo sutarta per pokalbius. Ji pridūrė, kad A. Merkel derėsis su ES dėl galimybės atidaryti humanitarinį koridorių į Vokietiją, skirtą likusiems 2 tūkst. asmenų, stovyklaujantiems pasienyje.
„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. stovykloje esančių pabėgėlių. Prisiimame atsakomybę grąžinti likusius 5 tūkst. žmonių namo – kiek tai įmanoma ir jeigu jie to pageidauja“, – pareiškė A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant. Berlynas tokio pareiškimo kol kas nekomentavo.
Praėjus dienai po antrojo pokalbio, iš Minsko pakilo pirmasis repatriacijos skrydis į Iraką. Remiantis Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, lėktuvu skrido 431 žmogus.
Europos Komisija savo ruožtu patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną.
