Dalis dabartinių ribojimų – nelogiški
Šiuo metu svarstomais alkoholio ribojimų pakeitimais siūloma sumažinti alkoholio pirkėjų amžiaus ribą, priklausomai nuo svaigalų stiprumo, nuo 18 metų leidžiant vartoti iki 15 proc. stiprumo gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų. Taip pat siūloma leisti alkoholiu prekiauti kasdien nuo 10 iki 20 valandos, įskaitant sekmadienį.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, kad tokiam suvaržymų liberalizavimui dar yra per anksti.
„Vienbalsiai priėmėme sprendimą, kad vis dėlto dar yra anksti. Rodikliai gerėja, situacija gerėja ir šie sprendimai, be abejonės, artimiausiais metais turės būti priimti, nes visuomenė keičiasi, jos požiūris į alkoholio vartojimą keičiasi į gerą pusę.
Bet šiandien, kai matome tokius gerus rezultatus, tai yra šiek tiek per anksti priimti tokius sprendimus ir taip manė beveik visi komiteto nariai, todėl toks sprendimas dabar ir yra“, – sakė A.Matulas.
Sveikatos reikalų komitetui taip pat priklausanti Morgana Danielė sakė sutinkanti su tokia komiteto nuomone, tačiau kai kurie sprendimai, jos nuomone, galėtų būti ir priimti.
„Siūlomos korekcijos yra labai „kosmetinės“ ir tikrai nesugriautų visos ilgametės Lietuvos alkoholio kontrolės politikos ir tų gerėjančių rezultatų (...).
Sekmadieniais penkių valandų skirtumas, ar alkoholiu prekiauti iki 15 val. ar iki 20 val., tikrai nesugriaus Lietuvos alkoholio kontrolės politikos“, – teigė M.Danielė.
Su tokia nuomone taip pat sutikęs A.Matulas teigė, kad kai kuriems svarstomiems atlaisvinimams vis dėlto galima pritarti.
„Aš manau, kad už metų ar dviejų tikrai reikės koreguoti, taisyti, reikės vertinti vėl rodiklius. Na, aš visiškai sutinku, kad tas rezultatas, kurį pasiekėme ir nesame pirmoje vietoje yra kelių kadencijų darbo rezultatas. (...) Bet vėlgi, kaip visi žinome, vartojimo atvejų vis tiek yra. Visi turime džiaugtis, kad gerėja situacija, bet tikrai yra nelogiškų sprendimų – su reklama, su sekmadieniais.
Aš ir pats balsuodamas parlamente galbūt palaikysiu, kad sekmadieniais alkoholio pardavimo laikas būtų toks pat, kaip ir kitomis dienomis“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Dėmesį reikia skirti nepilnamečiams
Seimo narė Morgana Danielė laikėsi nuomonės, kad amžiaus keitimas alkoholio pardavimui įtakos neturi. Didžiausia problema čia – alkoholį vartojantys nepilnamečiai.
„Kai kalbame apie alkoholį, tai viena iš problemų yra nepilnamečiai. Jeigu mes norime spręsti probleminį vartojimą, tai labai jauno žmogaus vartojimas ateityje gali tapti ir liga.
Aš manau, kad nepilnamečių alkoholio vartojimas visada buvo ir išlieka problema Lietuvoje. Jeigu mes pasiektume rezultatus, kad tik suaugę žmonės, asmenys nuo 18 metų, pradėtų alkoholį vartoti alkoholį tik tada (...) tai mes tikrai tų problemų turėtume daug mažiau.
O ar mes sakysime, kad vartoti galima nuo 20 ar nuo 25 metų ir tai bus tik popieriuje, o realybėje nuo 13 ar 14 metų paaugliai vartos alkoholinius gėrimus, tai ir bus ta politika prie kurios esame pripratę – parodomoji, kuri slepia realybę“, – sakė Seimo narė.
Tokiai pozicijai pritarė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovė Kristina Norvainytė. Asociacijos nuomone, požiūris, kad žmogaus asmenybė susiformuoja iki 18 metų yra klaidinga.
„Mūsų pozicijoje parašyta, kad žmogaus asmenybė formuojasi iki 25 metų, o ne iki 18. Natūralu, kad iki to laiko žmogus yra jautresnis žalingai informacijai ir žalingų medžiagų vartojimui. (...)
Žinoma, yra kiti faktoriai, kurie gali nulemti priklausomybės išsivystymą, bet patikimi tyrimai rodo, kad ta tendencija (...) jeigu jauname amžiuje žmogus pradeda vartoti, tai natūralu, kad pasekmių rizika yra didelė. Juolab, kad ir po kiekvieno pavartojimo poveikis smegenų ląstelėms vis tiek yra“, – sakė K.Norvainytė.
Pasigenda argumentų
K.Norvainytė teigė, kad svarstant tokius ribojimų atlaisvinimus yra pasigendama konkretesnių argumentų.
„Tendencijos tokios, kad veikia tie apribojimai ir staiga atsiranda argumentai, nepagrįsti mokslo tyrimais, kad kažkokios dalys tų ribojimų neveikia ir gal reikia juos naikinti. Visa tai man kelia nerimą. (...)
Yra manipuliuojama skaičiais, duomenimis ir bandoma įteigti, kad nieko tokio nenutiks, jeigu dabar atlaisvinsime. Man tiesiog yra neramu, kiek alkoholio pramonės interesai toli siekia. (...)
Jei atvirai, šioje kadencijoje apskritai labai pasigendu aiškesnio atsakomybės prisiėmimo visais klausimais. Daug pasimetimo, neaišku, kurie klausimai yra kieno atsakomybėje, kas yra šeimininkas tų klausimų“, – svarstė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.
K.Norvainytė džiaugėsi, kad tokius pasiūlymus atmetė būtent Sveikatos reikalų komitetas. Komiteto pirmininkas taip pat tikino, kad komitete yra vadovaujamasi tik patvirtinta informacija.
„Komitete politikos svarstant šiuos klausimus nebėra, nebuvo ir nebus bent jau kol aš jam vadovausiu. Išimtinai klausėme Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės informacijos ir analizavome duomenis Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir kitų mokslininkų, kurie akivaizdžiai teigia, kad alkoholio prieinamumas, kaina, reklama vaidina lemiamą vaidmenį ir didina alkoholio suvartojimą“, – teigė A.Matulas.
Ribojimų ateitis dar neaiški
Alkoholio ribojimų pakeitimo svarstymuose Sveikatos reikalų komitetas yra papildomas komitetas, o pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius teigė, kad Sveikatos reikalų komiteto sprendimas nebuvo keistas, tačiau viskas gali pasikeisti pakeitimams nukeliavus į pagrindinį komitetą.
„Tą patį nepritarimą Seimo Sveikatos reikalų komitete ir tokią poziciją komitetas turėjo užimti. (...) Natūralu, kad toks jų sprendimas, kad jie prieštarauja bandymui liberalizuoti įstatymą ir patį visą procesą, bet tai yra tik papildomas komitetas.
Toliau pataisos keliauja ir išvadą rengs Seimo Ekonomikos komitetas. Neabejoju, kad ten sprendimas jau bus kitoks ir greičiausiai bus viskas atstatyta taip, kaip siūlo Vyriausybė“, – sakė T.Ignatavičius.
Vis dėlto žurnalistas sakė nemanantis, kad šis klausimas praeis labai sklandžiai, nes jau eigoje pastebimi dideli nesutarimai.
„Nemanau, kad viskas praeis sklandžiai. Tai, kas įvyko, yra mini spektaklis, tai yra pozavimas ir pozicijos formavimas. Natūralu, kad Sveikatos reikalų komitetas tarsi ir negali balsuoti kitaip. Juk išsiskyrė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio pozicijos į tai. Ministerija nepritarė Vyriausybės pasiūlymams ir pokyčiams, o ministras Vyriausybėje vėliau balsavo kitaip. Tai buvo ypatingas nonsensas.
Čia matyt buvo koalicinis sutarimas. Jeigu jau Vyriausybė pritarė eiti suvaržymų atlaisvinimo keliu, tai jau buvo panašu į koalicinį susitarimą ir ministras jau negalėjo elgtis kitaip nepaisant to, kad jo vadovaujamos ministerijos pozicija yra kitokia“, – svarstė T.Ignatavičius.
