Kiek tikslinga ši priemonė, ar gali prireikti visiško sienos su Baltarusija uždarymo ir kokias netiesiogines grėsmes Lietuvai reiškia migrantų krizė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aptarė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Galimos priemonės
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas įsitikinęs, kad įvesta nepaprastoji padėtis jau duoda savo vaisių. Svarbiausias jos rezultatas, anot profesoriaus – sumažėja abejonių dėl kai kurių Lietuvos taikomų priemonių teisėtumo.
„Turiu omeny dėl asmenų sulaikymo tam tikrose vietose, galima sakyti, neterminuotai, taip pat dėl apgręžimo.
Matome ir sumažėjusių mėginimų kirsti valstybės sieną, nors tai, aišku, ne nuo mūsų priklauso – nuo diktatoriaus malonės. Jis, matyt, turi įvairią taktiką šiame plane.
Negali sakyti, kad dėl Lietuvos priemonių, bet tam tikras, nežymus migrantų grįžimas į savo kilmės šalis vis dėlto vyksta“, – įvardijo D.Žalimas.
Profesorius įsitikinęs, kad nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija būtinumas dar nėra išnykęs.
„Nėra jokių prielaidų kalbėti, kad kaip nors yra pakitusi Baltarusijos politika siunčiant migrantus į kaimynines šalis. Jei šiandien pagrindinis taikinys – Lenkija, tai negali žinoti, kada tuo taikiniu vėl gali tapti Lietuva“, – pabrėžė jis.
Augant migrantų bandymams patekti į Lietuvą vilkikuose, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę užsiminė, jog gali būti uždaryti pasienio punktai.
D.Žalimas svarstė, kad tokia priemonė gali būti lanksčiai taikoma. „Jeigu tokie mėginimai patekti į Lietuvos teritoriją taps sistemingi, manyčiau, kad visiškai adekvatu būtų šią priemonę taikyti“, – įsitikinęs profesorius.
D.Žalimas neatmeta ir visiško sienos su Baltarusija uždarymo, jeigu migrantų krizė aštrėtų. Apie šią priemonę lapkričio viduryje buvo užsiminęs Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas.
„Tai turėtų būti priemonė, adekvati susiklosčiusiai situacijai. Jeigu tikrai veržimaisi į Lietuvą taptų masiniais, smurtiniais, panašiais į tai, kas buvo Lenkijoje (...), tai tada ir visiškas sienos uždarymas būtų galimas“, – neatmetė jis.
Vienas pagrindinis tikslas
D.Žalimas įsitikinęs, kad situacija išlieka grėsminga, o Lietuva ir ateityje turėtų išlikti budri. Vertindamas migrantų krizės galimas pasekmes profesorius pažymi ne tik tiesiogines, bet ir netiesiogines A.Lukašenkos režimo keliamas grėsmes.
„Grėsmės buvo matomos, jos galbūt šiek tiek nuslopusios dėl pakankamai veiksmingo, nors galbūt ne visada teisėto, Lietuvos atsako, kad ir kaip tai būtų paradoksalu.
Netiesioginės grėsmės yra ir mėginimai, būtent per migrantų krizės prizmę, destabilizuoti situaciją šalies viduje: suvilioti tam tikrus politikus, kurie manytų, kad su A.Lukašenka būtinai reikia derėtis. Tą mes, beje, turime.
O taip pat mėginti sukelti krizę, kaltinant Lietuvos Vyriausybę negebėjimu tvarkytis, kaltinant ją įvairiais tariamais dvejopais standartais, tarptautiniu mastu diskredituojant Lietuvos Vyriausybę – kad ji, neva kovodama už žmogaus teises, taip pat masiškai jas pažeidinėja.
Gali būti labai daug paralelių tikslų. Iš tiesų tikslas yra destabilizuoti Lietuvą kaip demokratinę valstybę ir galimai net turėti sau gerokai palankesnę valdžią ateityje“, – sakė D.Žalimas.
Vertindamas, kada ši hibridinė ataka gali iššikvėpti, D.Žalimas svarstė, kad A.Lukašenka jau dabar ieško tam tikrų atsitraukimo galimybių.
„Matome, kad įvyksta vienas kitas reisas, grąžinantis žmones į Iraką. Tikėtina, kad A.Lukašenka jau dabar supranta, kad jam nepavyks pralaužti tokios pakankamai vieningos Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pozicijos, ir Europos Sąjungos vienybės, nors ten ir įvairių diskusijų gali būti. Manau, kad ši krizė per kokį pusmetį turėtų išsispręsti, tų migrantų pačioje Baltarusijos teritorijoje turėtų sumažėti.
Nuolatinis jų buvimas (Baltarusijoje – aut.past.), net savotiški, drįsčiau teigti, dvigubi standartai, kad migrantams leidžiama tai, ko neleidžiama pačios Baltarusijos piliečiams, net savotiška asociacijų, saviraiškos laisvė, be abejo, ne itin pozityviame kontekste, tad manau, kad laikyti tūkstančius žmonių savo šalies teritorijoje jam jau dabar neapsimoka ir jis ieškos galimybių atsitraukti“, – apibendrino D.Žalimas.
