Aštrėjant neteisėtų migrantų krizei Europos Sąjunga Lietuvai, Latvijai bei Lenkijai sienos apsaugai nusprendė papildomai skirti 200 mln. eurų.
Anksčiau Lietuva jau yra gavusi 36,7 mln. eurų paramą su neteisėta migracija kylančioms problemoms spręsti. ES taip pat skyrė lėšų Raudonajam kryžiui, kuris teikia pagalbą migrantams iš Baltarusijos pusės.
Vis dėlto, ES nesutinka, kad skiriamos lėšos būtų naudojamos fizinio barjero statyboms. Tai aktualu Lietuvai, kuri šiemet, saugodamasi neteisėtų migrantų antplūdžio, skubiai pradėjo ręsti spiralinės pjaunamosios vielos užtvarus.
Jų statybos šalies biudžetui gali atsieiti mažiausiai 150 mln. eurų.
ES atstovai teigia, kad šiuo metu su trimis į paramą pretenduojančiomis valstybės vyksta diskusijos dėl gautų lėšų panaudojimo.
Europos Komisija sutinka, kad pinigai būtų skirti vaizdo stebėjimo sistemoms pasienyje.
Anot L.Kasčiūno, gavus papildomų lėšų esą bus visiškai realu kitąmet užbaigti įrengti vaizdo stebėjimo sistemas. „Tada bus galima šimtu procentu matyti, kas vyksta pasienyje. Jei liks pinigų, bus galima nutiesti ir detekcijos kabelius, kurie fiksuotų bet kokius fizinius judesius mūsų pasienyje“, – mano Seimo komiteto vadovo.
L.Kasčiūno teigimu, iš trims šalims skirtų 200 mln. eurų, Lietuvai esą turėtų atitekti mažiausiai trečdalis sumos. „Skirti pinigai bus naudojami mūsų pasienio tarnybų technologiniams pajėgumams stiprinti. Į tai įeina įvairūs dronai, termovizoriai ir panašiai“, – kalbėjo politikas.
Vis dėlto, anot Seimo komiteto vadovo, Lietuvos tikslas yra pasiekti, kad ES dalintųsi ir jos išorines sienas saugančios tvoros statybų našta. „Kol kas į sienos apsaugai skirtų lėšų paketą vis dar nepatenka fizinis barjeras. Bet manau, kad tai yra laiko klausimas, jau turime po truputį kalbėti ir apie tai“, – svarstė parlamentaras.
Apie tai, kad Europos Sąjunga bus spaudžiama ieškoti kompromiso po Vilniuje vykusio susitikimo su Komisijos vadove Ursula von der Leyen užsiminė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Europos Sąjungos reikšmingas indėlis finansuojant išorinės sienos infrastruktūrą ne tik prisidėtų prie sienos apsaugos užtikrinimo, bet ir rodytų jos solidarumą ir atsakomybę už šios svarbios visai Europos Sąjungos politikos įgyvendinimą ir europiečių saugumą“, – kalbėjo G.Nausėda.
L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad yra įmanoma pakeisti ES poziciją šiuo klausimu. „Mes jau kalbame apie šiuos dalykus, nors prieš metus tai buvo neįsivaizduojama. Keturiolika Bendrijos šalių tam jau pritaria. Įtikinti kitas šalis lengva nebus, bet pažanga jau yra“, – džiaugėsi Seimo komiteto vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ES pro truputį keičia savo požiūrį migracijos politikos atžvilgiu. Tą esą rodo ir praėjusį trečiadienį priimtas Europos Komisijos sprendimas leisti su Baltarusija besiribojančioms valstybėms narėms pusmečiui sustabdyti kai kurias prieglobsčio prašytojams taikomas taisykles.
Siūlomi pakeitimai leistų Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai pratęsti naujų prieglobsčio prašymų registravimo laikotarpį nuo 10 dienų iki keturių savaičių ir iki keturių mėnesių pratęsti sprendimo dėl prašymo terminus.
Anot L.Kasčiūno, ES padarytos nuolaidos reiškia labai daug. „Jau matome migracijos politikos pokyčius. Europa neleidžia taip lengvai manipuliuoti teise į prieglobstį, leidžia saugoti sienas, jas stiprinti, tiesa, kol kas be fizinio barjero, bet jau su stebėjimo sistemomis. Tai labai daug“, – mano komiteto vadovas.
Iki šiol ES nebuvo finansavusi fizinio barjero statybų. „Esame preliminariai susiplanavę tas išlaidas iš savo pusės, bet tuo pačiu kalbamės ir su ES institucijomis, kad galbūt tą požiūrį laikas keisti. ES išorinių sienų apsauga tikrai nėra tiki mūsų reikalas, nes tie žmonės galų gale keliauja ne į Lietuvą, jie keliauja į tolimesnes ES valstybes ir turbūt solidariai tas sienas turime saugoti“, – anksčiau yra kalbėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
