Apie privalomus skiepus „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, Lietuvos ambasadorius Austrijoje Donatas Kušlys, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė bei Graikijos lietuvių bendruomenės tarybos narė Ernesta Kazlauskaitė Tsakona.
Europos šalys jau ruošiasi privalomai vakcinacijai
„Europos Sąjunga turėtų pagalvoti apie privalomą vakcinaciją nuo COVID-19“, – trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pasak jos, dėl tokio žingsnio turi spręsti šalių narių vyriausybės, o diskusijos turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Graikija šią savaitę nurodė, kad skiepai bus privalomi visiems vyresniems nei 60 metų gyventojams. Savo ruožtu Graikijos lietuvių bendruomenės tarybos narė Ernesta Kazlauskaitė Tsakona tvirtino, kad po tokio sprendimo šioje šalyje vakcinacijos tempai sparčiai padidėjo.
„Prieš kurį laiką skiepijosi maždaug 60–70 tūkst. žmonių per dieną, o paskutiniu metu skaičiai išaugo – dabar skiepijasi virš 90 tūkst. žmonių kasdien. Jaučiasi suaktyvėjimas. Sunku pasakyti, ar jis jaučiasi dėl naujosios atmainos, ar paskatino Vyriausybės paskelbta griežtesnė pozicija dėl nesiskiepijusių“, – svarstė ji.
Pasak E.Kazlauskaitės Tsakonos, maždaug 17 procentų rizikos grupei priklausančių žmonių Graikijoje vis dar nėra pasiskiepiję, tačiau valdžios sprendimai vakcinacijos rodiklius jau augina.
„Tai yra gana ženklus procentas, ir ką galime pastebėti, kad, paskelbus apie privalomą vakcinaciją, per paskutines dienas pirmajai dozei būtent tos grupės žmonių registravosi apie 25 tūkstančius kasdien“, – pažymėjo pašnekovė.
Pasak jos, diskusijų dėl pandemijos valdymo priemonių būta įvairių, tačiau nesiskiepiję rizikos grupės asmenys esą sukelia daugiausiai problemų.
„Didžioji dalis žmonių, kurie patenka į intensyviosios terapijos skyrius, kas lemia ligoninių apkrovimus, yra vyresni nei 60 metų, ir mirties rodikliai irgi yra gyventojų, kurie yra vyresni“, – teigė E.Kazlauskaitė Tsakona.
Jos teigimu, teisininkai jau paskelbė, kad dėl privalomų skiepų bus ir išimčių – pavyzdžiui, jei žmogus serga epilepsija ar kitomis riziką sukeliančiomis ligomis, skiepytis neprivalės. Vis tik kitų laukia baudos.
„Tas privalomumas yra apibrėžtas tuo, kad, jei žmogus nesutinka skiepytis, tai tuomet jis gauna 100 eurų baudą, kuri atkeliauja su kasmėnesinėmis sąskaitomis“, – aiškino Graikijos lietuvių bendruomenės tarybos narė, pridurdama, kad tokią sumą nepasiskiepiję senjorai turėtų mokėti kiekvieną mėnesį.
Vis dar trūksta informacijos
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga svarstė, kad bus įdomu stebėti, kaip tokios taisyklės Graikijoje bus priimtos.
„Graikai garsėja tuo, jog jie mėgsta save vadinti laisvais žmonėmis, vienu iš civilizacijos lopšių“, – sakė jis.
Vis tik, A.Verygos manymu, Lietuvoje situacija kiek kitokia, o šalies senjorai susiduria su kur kas žemiškesniais rūpesčiais.
„Lietuvoje apie šią amžiaus kategoriją kalbant, ne baudos baimė juos stabdo ar skatina skiepytis, bet vyriausi žmonės neturi su kuo atvykti į vakcinacijos vietą, kiti turi baimių, susijusių su vakcinacija.
Taip, jos dažnu atveju yra nepagrįstos, dažnai neracionalios ir mediciniškai nepaaiškinamos, bet jei žmogus turi baimę mirti ar patirti kokią nors sveikatos žalą, tokio žmogaus 100 eurų neišgąsdinsi“, – aiškino Seimo narys.
Jis pridūrė, jog valstybės tokias priemones privalo gerai pasverti, nes COVID-19 nėra vienintelė infekcija, su kuria reikia tvarkytis.
„Mes turime ir kitų skiepais valdomų ligų, kurios gali būti netgi dar pavojingesnės, ir kur yra didžiausias nuogąstavimas, kad pats perspaudimas sukels pasipriešinimą vakcinoms apskritai – ne kovido, o bendrai“, – svarstė A.Veryga.
Parlamentaras teigė, kad iki šiol pasigendama ir aiškios komunikacinės skiepų kampanijos.
„Sveikatos apsaugos ministras sako tokius argumentus, kad valstybė viską padarė – suprask, turi vakcinų, ir viskas, ką reikia padaryti, tai ateiti ir pasiimti, o jeigu to nedarot, esat kvaili ir tamsūs. Tai aš tokią analogiją tada sakau: galima nupirkti šiaip vaistų nuo visokių ligų, sunkvežimiu atvežti ir išversti aikštės vidury, ir sakyti: kas norit, ateikit ir pasiimkit, visiems užteks, o jei nepasiimat ir kas nors neaišku, jūs esate tamsūs ir antivaisteriai.
Taip neveikia šie dalykai, valstybė net nenupirko komunikacijos kampanijos, apie kurią kalbėjo, o ką šiandien kalba sveikatos ministras? Kad jau nebeverta. Reiškia, kad net nuostatos kalbėtis nebėra, ji pavirtusi į prievartos nuostatą“, – dėstė A.Veryga.
Jis kritikavo ir tai, jog valdantieji nediskutuoja, ką daryti tokiu atveju, jei po skiepo žmogus susidurs su itin sudėtingais šalutiniais poveikiais.
„Jei uždedame prievolę, kurios žmogus negali išvengti, ir žinome, kad daliai žmonių bus kokių nors dalykų, kurių negalime nuspėti, sunkių reakcijų, kas bus su tuo žmogumi? Buvo pasiūlyta žalos atlyginimo modelį pritaikyti tokiose situacijose, kad žmogus jaustų valstybės įsipareigojimą, bet dabar ką aš girdžiu iš politikų – yra sakoma, kad čia yra neva neurolingvistinis programavimas, ir tie, kurie šneka, kad reikia žalą atlyginti, nori pasakyti, kad ta žala yra.
O tai ką, jie nori pasakyti, kad jos negali būti? Ir tada įsileidžiame į tokias diskusijas, o visuomenė, kurie nėra nei medikai, nei mokslininkai, visai nebesusigaudo, kas čia vyksta“, – aiškino buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Privalomų skiepų idėją palaimintų
Lietuvos ambasadorius Austrijoje Donatas Kušlys priminė, jog Austrijos Vyriausybė maždaug prieš 3 savaites paskelbė, kad skiepijimas šioje šalyje bus privalomas.
„Šiuo metu Austrijoje yra rengiamas įstatymo projektas, kuris tikriausiai bus paskelbtas gruodžio 6 dieną, ir jis bus paskelbtas diskusijai su socialiniais partneriais, darbdaviais, politikais. Planuojama privalomą skiepijimą įvesti nuo vasario mėnesio“, – teigė jis.
Pasak D.Kušlio, Austrijoje yra žmonių dalis, kuri pasisako ne tik prieš vakcinaciją, bet ir prieš testavimą, minios vis dažniau rengia ir protestus.
„Ką mes matome Vienoje, kituose miestuose, praktiškai kiekvieną savaitę vyksta susirinkimai, demonstracijos prieš skiepus. <...> Sunku pasakyti, ar tai yra didelis pasipriešinimas, bet, jei pasižiūrėtumėme Austrijos skaičius, tai šiandien pasiskiepijusių yra 67 procentai, o 71 proc. pasiskiepijo pirmąja doze“, – aiškino Lietuvos ambasadorius Austrijoje.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys savo ruožtu kalbėjo, kad diskusijos apie privalomą skiepijimą Lietuvoje – vertos dėmesio.
„Pandemija mums parodė, kad sveikatos sistemos resursus turime ribotus, ir net už Lietuvą turtingesnės šalys neturi galimybės tiek išplėsti savo sveikatos resursų, kad galėtų tiesiog paikai priimti nesiskiepijusiųjų iššūkį. Manau, kad ši diskusija tikrai verta dėmesio. <...> Tikiuosi, kad ji nukeliaus link to, kad pandemijoms valdyti privalomus skiepus mes galėsime turėti“, – sakė politikas.
L.Slušnys prisipažino, kad pats pasisakytų už privalomą skiepijimą visiems gyventojams, jei šie neturi ligų, dėl kurių skiepytis nepatartina.
„Jei man eitų klausimas, aš būčiau drąsus, ir sakyčiau, kad visiems, kurie gali, kuriems nėra kontraindikacijų, skiepas turėtų būti privalomas. Bet turint galvoje tą visuomenės susipriešinimą, gali būti, kad pasirinktumėme atsargesnį kelią, ir pradėtumėme nuo tam tikrų profesijų, kurios turi aukštesnę riziką, arba tose profesijose dirba vyresnio amžiaus žmonės“, – svarstė jis.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė savo ruožtu pasigedo rimtų argumentų, kodėl skiepai tam tikrų profesijų atstovams turėtų būti privalomi.
„Stebina, kad siūlymo teikėjai ateina su siūlymu nepateikdami jokių konkrečių argumentų. Kai paklausi kodėl, tai todėl, kad yra pandemija. Tai nėra turbūt toks rimtas pagrindimas. Kita vertus, mes Lietuvoje turime tam tikrų skiepų sąrašą, tai vadinasi skiepų kalendorius.
Tai mano klausimas sveikatos apsaugos ministerijai buvo aiškus – jeigu jie mato prielaidas, kad turime imtis tokių drastiškų priemonių, kodėl jie šio skiepo neįrašo į skiepų kalendorių? Atsakymas buvo dar keistesnis: šis skiepas neatitinka kriterijų, kad jį būtų galima įrašyti į kalendorių.
Tai kodėl mes kalbame apie privalomą skiepą ypatingai darbuotojams, kitus įrankius, ir darome spaudimą dar ir toms profesinėms grupėms, kurios jau dabar kaip pirmūnai pasiskiepijo, ir ko mes iš tiesų siekiame – ar saugumo darbo vietose, ar tiesiog turime tam tikrą planą su skiepijimosi rodikliais?“, – svarstė I.Ruginienė.
