Galbūt jos idėjomis žavisi ne visi kauniečiai, galbūt ir pati kūrėja ne visada lieka visiškai patenkinta savo darbu, tačiau dar niekada J.Šmidtienės puoštos Kalėdų eglės miestui gėdos nepadarė.
Priešingai – Kauno žaliaskarės visada pakliūva tarp įspūdingiausių šalyje.
Kitas ne mažiau svarbus artėjančių švenčių etapas – Kalėdų eglės įžiebimas, o pasiruošimas šiam renginiui užtrunka gerokai ilgiau negu pačios eglės puošyba.
Jau antrus metus iš eilės didžiųjų miestų vadovams tenka rimtai pasukti galvą, kaip pandemijos sąlygomis išlaikyti šventinę nuotaiką ir sukurti patrauklų reginį.
Dar visai neseniai, 2019-ųjų gruodį, Rotušės aikštėje Kalėdų eglės įžiebimo laukė tūkstančiai kauniečių, žmonių bei automobilių spūstys formavosi tiek pačioje aikštėje, tiek jos prieigose.
Kai kurie į šventę skubėję kauniečiai net nespėjo pasiekti Rotušės aikštės ir neišvydo svarbiausio momento.
2020-aisiais – visiška priešingybė. Dėl pandemijos ir griežto karantino smalsuoliai net nebuvo įleidžiami į Rotušės aikštę, o Kalėdų eglės įžiebimo ceremoniją buvo galima stebėti tik per televiziją.
Šiemet Kauno valdžia pasirinko tarpinį sprendimą. Visą Kalėdų eglės įžiebimo dieną buvo ribojamas tiek pėsčiųjų, tiek automobilių patekimas į Rotušės aikštę.
Kvietimus apsilankyti įžiebimo šventėje gavo tik apie 300 negalios paliestų ir globėjų šeimose augančių vaikų, kurie įprastomis sąlygomis beveik neturėjo galimybių gyvai pamatyti šventinio renginio.
Sumanymas tikrai labai gražus. Tai buvo galima padaryti ir ankstesniais metais, tiesiog skiriant šiems žmonėms specialią erdvę, tik niekas apie tai nepagalvojo.
Jeigu Kalėdų eglės įžiebimo šventę lygintume su kelione lėktuvu, šie vaikai šįkart atsidūrė verslo klasėje. Galbūt šventės džiaugsmą šiek tiek aptemdė žvarbokas oras, tačiau net skrendant verslo klase neįmanoma išvengti oro duobių.
Labiau nusivylę šįkart liko ekonominės klasės žiūrovai – prie Rotušės aikštės prieigose įrengtų užtvarų išsirikiavę kauniečiai, kurie vylėsi išgirsti bent mylimo atlikėjo pasirodymo aidą.
Naivu buvo tikėtis, kad žmonės liks namuose ir per televiziją stebės vieną svarbiausių artėjančių Kalėdų pranašų.
„Mes juk ne pensininkai“, – krizeno du vaikinai ir mergina, prisipažinę, kad į Kauno senamiestį juos atviliojo Selo pasirodymas.
Vis dėlto dauguma kauniečių tikino norėję išvysti Kalėdų eglės įžiebimą ir kantriai laukė oficialaus renginio pabaigos, kai policijos pareigūnai bei saugos tarnybos darbuotojai nukels užtvarus.
„Galėjo dar koncertinos pasiskolinti iš pasieniečių ir ja apjuosti Rotušės aikštę“, – piktinosi prie užkardų trypčioję atvykėliai.
Žmonės tikino niekaip negalintys suprasti, kodėl krepšinio rungtynes „Žalgirio“ arenoje gali stebėti 10 tūkstančių drausmingu elgesiu nepasižyminčių sporto aistruolių, minios žmonių renkasi ten pat vykstančiose mugėse, pirkėjų kraują kaitina Juodojo penktadienio išpardavimai didžiuosiuose prekybos centruose, o štai pusvalandį lauke praleisti prie Kalėdų eglės – nevalia.
Visiškas nepasitikėjimas žmonėmis ir dvejopi standartai tik dar labiau augina gyventojų pyktį, norą priešintis apribojimams ir didina visuomenės susipriešinimą.
Tiek Kauno meras V.Matijošaitis, tiek konservatorių premjerė I.Šimonytė savo kalbose kartais užsimena apie meduolio ir botago principą. Susidaro įspūdis, kad dabar liko tik botagas.
Galbūt verta pagalvoti, ar kitais metais išvis reikia puošti pagrindinę Kauno Kalėdų eglę, jeigu tai daroma ne dėl kauniečių, o dėl televizijos transliacijos.
Televizija galėtų transliuoti ankstesnių metų transliacijų įrašus iš Rotušės aikštės, o prie televizorių susėdę kauniečiai pasakotų anūkams apie kadaise gyvavusią gražią šventės tradiciją, kai policijos pareigūnai nedraudė grožėtis žaliaskare.
