Dėmesys smulkmenoms trukdo valdyti pandemiją
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu galimybių pasas vaikams kelia papildomų iššūkių ir problemų, todėl norėtųsi išgirsti artikuliuotus atsakymus, kuo jis galėtų būti naudingas, kai kalbame apie šią amžiaus grupę.
V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad galimybių paso, o taip pat ir skiepijimo, nauda yra akivaizdi, todėl atsakymai į šį klausimą yra akivaizdūs ir daug kartų kartoti. Seimo pirmininkė pridūrė, kad būtent 12–17 metų vaikų amžiaus grupei šis įrankis yra reikalingas ir ne tik dėl paskatinimo skiepytis.
„Tokio įrankio naudingumas šiai amžiaus grupei, 12-17 metų, turbūt taip pat yra neabejotinas. Šios amžiaus grupės vaikai, paaugliai nėra labai sparčiai besiskiepijanti grupė. O kaip mes matome iš susirgimų statistikos sulig tuo momentu, kai vaikai grįžta iš rudens atostogų į mokyklas, susirgimų kreivė auga vėl į viršų. (...)
Tai taip pat yra ir galimybė turėti atviras mokyklas, tai yra galimybė nesimokyti nuotoliniu būdu“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Prisimenant Prezidentūros poziciją apie Vyriausybės skiepijimo stabdymą tam, kad nebūtų pasiektas prezidento numatytas tikslas, V.Čmilytė-Nielsen sakė mananti, kad tokie dalykai tik sunkina sprendimų priėmimą.
„Man atrodo, kad pernelyg dažnai yra fokusuojamasi į smulkmenas, kas ką pasakė, kas ką mėgsta, kas ko nemėgsta. Galima būtų šyptelti, bet tai trukdo bendram frontui kovos su pandemija ir kai kuriais atvejais tai siunčia labai prieštaringus signalus visuomenei. Aš tikrai kviesčiau to nedaryti, nes man atrodo, kad visi dedame pastangas, kad mūsų visuomenė būtų kuo saugesnė“, – teigė Seimo pirmininkė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė sakė linkusi pandeminėje situacijoje įžvelgti daugiau optimizmo, o ne tik susiskaldymą, priešiškumą ar kai kurių politikų žaidimus ar pigaus populiarumo siekius.
Kartais gali pasirodyti, kad tam prezidentas kreipiasi labiau ne visiems Lietuvos gyventojams, o atskiroms auditorijoms, vadinamajai „kitai Lietuvai“. V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad taip skirstyti visuomenę yra gan rizikinga ir verta suprasti, kad skiepijimas yra vienintelė išeitis.
„Kai kalbama apie skirtingas Lietuvas ar skirtingas auditorijas, tai aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje šiandien jau gerokai virš 70 procentų žmonių yra pasiskiepiję. Tai apeliuoti į kažkurią vieną konkrečią grupę, bet kuriam politikui šiek tiek rizikinga.
Visgi aš būčiau linkusi galvoti, kad visi politikai puikiai supranta, kad vienintelis kelias iš pandemijos ir visų su tuo susijusių ribojimų, nepatogumų, psichologinių sunkumų yra skiepijimas. Kitokio geresnio kelio žmonija nėra sugalvojusi ir mes irgi einame tuo keliu. Beje, mes labai sėkmingai tą darome, ypatingai lyginant su mūsų regiono šalimis,“ – pastebėjo politikė.
Kalbėti apie privalomą skiepijimą – per anksti
Sprendimą dėl privalomo skiepijimo jau priėmė Austrija, o Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tik laiko klausimas, kada toks sprendimas bus priimtas visoje Europos Sąjungoje (ES).
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokios diskusijos ir mūsų šalyje kyla natūraliai, nes paskiepyti visos populiacijos nepavyksta nei vienai Europos valstybei.
„Manęs nestebina Ursulos von der Leyen siūlymas. (...) Ta diskusija ji vyksta iš esmės visoje Europos Sąjungoje.
Ji yra susijusi su tuo, kad daugelis šalių šiandien susiduria su ta situacija, kad 70–80 procentų visos populiacijos jau yra pasiskiepiję, bet klausimas kaip pasiekti tą dar aukštesnį procentą, tai jau yra sudėtinga. Iš to kyla tos kalbos, tos diskusijos ir, manau, kad jos tik stiprės“, – sakė Seimo pirmininkė.
Kol kas Liberalų sąjūdžio pirmininkė yra įsitikinusi, kad apie tokio sprendimo priėmimą Lietuvoje svarstyti dar per anksti, tačiau jau kuris laikas kalbama apie privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams.
„Ar Lietuvoje reikės tokių sprendimų? Manau, kad tai ankstyvas klausimas. Vyriausybė diskutuoja apie tam tikras profesijas. Kalbama apie pedagogus, medikus ir ta diskusija yra prasminga. Juo labiau, kad šiose profesijose ir dabar turime aukštą susiskiepijimo lygį. (...)
Mūsų su pandemija susijęs sprendimų rinkinys yra vienas iš švelnesnių Europos Sąjungoje. Tai natūralu, kad mes labai atsargiai eidami pandemijos valdymo keliu tam tikras temas irgi atidarome“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto nors tokia diskusija, akivaizdu, neišvengiama, Seimo pirmininkei toks sprendimas neatrodo labai artimas. Taip pat, V.Čmilytė-Nielsen ragino nedaryti skubotų išvadų ir nekelti bereikalingos panikos.
„Man, kaip liberalei, aišku, norėtųsi apsieiti be privalomų priemonių, o tik su savanoriškomis. Ir labai norėčiau, kad tokiomis priemonėmis galėtume susitvarkyti su šia krize. Bet ar jų pakanka? Na, šiandieną matome, kad ne visai. (...)
Jei situacija su omikron bus pakankamai rimta, jei susirgimų skaičius didės, natūralu, kad bus imamasi tam tikrų priemonių. (...) Labiausiai ko, manau, reikia vengti tai panikos, nes ji nepadės“, – svarstė politikė.
