Trečiadienio duomenimis, trečia vakcinos doze jau pasiskiepijo beveik 383 tūkst. šalies gyventojų. Tiesa, vienos vakcinos populiarumas trečiai dozei skiriasi beveik 30 kartų: 350 tūkst. Lietuvos gyventojų revakcinacijai pasirinko „Pfizer“ („Comirnaty“) vakciną, tuo metu 12 tūkst. gyventojų – „Moderna“ („Spikevax“).
„Comirnaty“ buvo pirmoji vakcina, kuria pradėjome skiepyti, ir jos esame įsigiję daugiausiai – tai iš dalies gali lemti ir didesnį šios vakcinos populiarumą bei platesnį naudojimą“, – svarsto SAM specialistai.
Skirtumai – akivaizdūs
Remiantis bendrais šalies gyventojų vakcinacijos duomenimis, tikėtina, kad didelė dalis pasiskiepijusių tiesiog tęsė vakcinaciją „Pfizer“ vakcina. Ši vakcina apskritai išlieka populiariausia vakcina Lietuvoje: bent dviem „Pfizer“ dozėmis pasiskiepijo 1,14 mln. šalies gyventojų, kai „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) – 263 tūkst. gyventojų.
Tuo metu „Janssen“ vakciną pasirinko 257 tūkst. gyventojų, o bent dviem dozėmis „Moderna“ („Spikevax“) pasiskiepijo mažiausiai – 132 tūkst. lietuvių.
Kaip nurodo SAM, gyventojai, pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ arba „Janssen“ vakcinomis, praėjus 120 d. (4 mėn.) nuo pilnos vakcinacijos sustiprinančiąja doze gali skiepytis „Comirnaty“ vakcina, praėjus 180 d. (6 mėn.) – „Spikevax“ vakcina.
Gyventojai, kurie pasiskiepijo „Janssen“ vakcina, taip pat gali gauti antrą sustiprinančiąją tos pačios vakcinos dozę – ji gali būti skiriama praėjus 120 dienų po pirmos dozės.
Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.
Tiesa, trečiadienį paskelbti preliminarūs laboratoriniai tyrimai rodo, kad dvi „BioNTech“/„Pfizer“ vakcinos dozės gali neužtikrinti pakankamos apsaugos nuo koronaviruso varianto omikron, tačiau trys vakcinos dozės gali atmainą neutralizuoti.
Kas lėmė skirtumus?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, virusologas profesorius Saulius Čaplinskas svarstė, kad didesnis gyventojų noras revakcinacijai rinktis „Pfizer“ gali būti susijęs su tuo, kad „Modernos“ vakcinoje yra tris kartus daugiau aktyviosios medžiagos negu „Pfizer“ vakcinoje.
Profesoriaus teigimu, „Moderna“ yra ideali pirmosioms dozėms, nes sukuria ilgiau išliekantį imunitetą negu „Pfizer“ vakcina, tuo metu sustiprinančia doze būtų logiška pasirinkti „Pfizer“.
„Viena logika galėjo būti ta, kad iš pradžių pasiskiepiję „Moderna“, sustiprinančia doze pasirinko „Pfizer“. Tuo metu tie, kas iš pradžių pasiskiepijo „Pfizer“, jau susidūrė su šia vakcina ir pasirinko tęsti vakcinaciją būtent ja – galbūt bijodami šalutinių reakcijų į „Modernos“ vakciną, su kuria nebuvo susidūrę, o galbūt galvodami, kad „Modernos“ tiesiog yra didesnė dozė“, – įvertino S.Čaplinskas.
Visgi, virusologas pakartojo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją, išsakytą dar vakcinacijos proceso pradžioje – skiepytis bet kuria prieinama vakcina ir kiek įmanoma greičiau. Ši rekomendacija, anot jo, nesikeičia.
„Visos vakcinos, kurios naudojamos Europos Sąjungoje, yra efektyvios ir saugios“, – pabrėžė jis.
Ar verta atlikti antikūnų tyrimą?
Nuo gruodžio pradžios Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė galimybę pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusiems gyventojams nemokamai išsitirti dėl antikūnų.
Kiekybiniai ar pusiau kiekybiniai serologiniai tyrimai nemokamai bus atliekami vieną kartą gyventojams ne anksčiau kaip po 120 dienų po vakcinacijos pagal pilną vakcinacijos schemą.
Vis dėlto, S.Čaplinskas svarsto, kad tiems asmenims, po kurių vakcinacijos jau praėjo pusmetis, nebūtina gaišti laiko antikūnų tyrimams – verčiau tiesiog pasiskiepyti sustiprinančia doze.
„Kam praėjo pusė metų (po vakcinacijos antra doze – aut.past.), vienareikšmiškai nebūtina gaišti. Nebent priešingai, jeigu nori žinoti, kiek daug antikūnų susiformavo, tada atvykti antikūnų tyrimui praėjus mėnesiui po skiepo.
Bet vis vien, jeigu praėjo pusė metų, reikėtų pasiskiepyti nežiūrint, kiek bus antikūnų – ar daug, ar mažai“, – kalbėjo profesorius.
Atlikti antikūnų tyrimą S.Čaplinskas rekomenduoja tiems asmenims, kuriems po paskutinės vakcinos dozės praėjo keturi mėnesiai, arba jeigu nerimaujama dėl to, ar imunitetas susiformavo.
„Jei kam praėjo keturi mėnesiai ir kyla nuogąstavimų. Galbūt žmogus turi onkologinę ligą, arba vartojo imunodeficitą slopinančius vaistus, ar nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, jeigu kyla abejonių, kad galbūt imunitetas nesusiformavo arba išblėso anksčiau, tokiam žmogui rekomenduočiau pasidaryti tyrimą. Bet dėl to, kad nelauktų pusę metų, o anksčiau pasiskiepytų sustiprinančia doze“, – kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, aišku viena – kad po pusės metų daugumai pasiskiepijusių antikūnų titro nebeužtenka. Praėjus keturiems mėnesiams po skiepo arba persirgimo jis pradeda ryškiai kristi žemyn.
Klausimai dėl vakcinų maišymo
Tarp pasirinkimų trečiai dozei nėra „AstraZenecos“. Modifikuotų adenovirusų pagrindu sukurta vektorinė vakcina, specialistų teigimu, nėra tinkama apsaugai nuo naujų viruso variantų dėl susidarančio imuninio atsako prieš vektorių.
Ši aplinkybė nuvylė dalį „AstraZeneca“ pasiskiepijusių žmonių. Kaip prisimena S.Čaplinskas, dalis šią vakciną pasirinkusių žmonių pasakodavo, jog jaučiasi nuskriausti dėl to, kad tarp pasirinkimų trečiai doze šios vakcinos nebėra.
„Aš visiškai rimtai sakydavau, kad priešingai – galbūt reikia džiaugtis. Galbūt gali būti dalinis kryžminis imunitetas, į skirtingus viruso struktūrinius baltymus skirtingos vakcinos gali reaguoti skirtingai, ir tokiu būdu tas vakcinų sumaišymas gali išeiti į naudą“, – svarstė profesorius.
S.Čaplinskas primena, kad buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sumaišė jau pirmas vakcinų dozes – pirma doze pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina, o antra doze – „Pfizer“.
„Dabar rekomendacija yra aiški: pirmas vakcinacijos kursas, pirma ir antra dozės turėtų būti ta pačia vakcina, o paskui jau galima keisti iš esmės bet kuria leidžiama, registruota vakcina“, – kalbėjo jis.
Tuo metu atsakydamas dėl galimų šalutinių poveikių po trečios vakcinos dozės S.Čaplinskas teigė, kad jie – labai individualūs.
„Jeigu pas kažką buvo stipri reakcija į pirmus du skiepus, tai ir į trečią gali būti stipri reakcija. Tai yra labai individualu“, – pabrėžė virusologas.
Profesorius neatmeta, kad šalutiniai poveikiai – viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesiryžta skiepytis, šį sprendimą atidėlioja. Bijantiems prastesnės savijautos vieną ar dvi dienas, sumažėjusio darbingumo, profesorius rekomenduoja skiepytis penktadienį.
Klausimai dėl vaikų vakcinacijos
Tuo metu Lietuvoje netylant diskusijoms dėl vaikų vakcinacijos, S.Čaplinskas turi vieną patarimą mažamečių tėvams.
„Šiai dienai rekomendacija būtų labai aiški – tėveliams, kurių vaikučiai turi gretutinių, kovido ligą galimai apsunkinančių faktorių, kaip nutukimas, diabetas, o kai kurie vaikučiai turi ir onkologinių ligų – tai šiems vaikams neabejotinai reikėtų jau dabar nedvejoti ir pasiskiepyti.
Kitiems, sveikiems vaikams, kurių tėveliai dar dvejoja, tegul palaukia, tegul remiasi moksliniais duomenimis, o ne melagienomis – kuo toliau, tuo daugiau bus realaus pasaulio duomenų, kai jau bus paskiepyti šimtai tūkstančių ar milijonai vaikų, tada galės aiškiai įvertinti vakcinos naudą – o ji yra neabejotina“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
„Tačiau tiems vaikams, kurie turi gretutinių problemų, jau dabar nekyla abejonių, kad jie koronavirusu gali sirgti labai sunkiai“, – akcentavo profesorius.
