Prezidentūra, seniai bandanti iš posto išversti Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką konservatorių Žygimantą Pavilionį, sulaukė dešiniųjų viršūnių paramos. Tačiau čia pat konservatorių lyderį, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį užgriuvo nesustabdyto baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą skandalas.
Dėl to užvirė aistros ir konservatorių stovykloje – dalis jų Seimo frakcijos ėmė reikalauti Vyriausybės ar bent „Lietuvos geležinkelių“ kraujo.
G.Landsbergis ir „laisvietis“ susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė esą pasirengę atsistatydinti, bet tai turinti nuspręsti premjerė. O I.Šimonytė, atidėjusi sprendimą iki kitos savaitės pradžios, perspėjo ir pati galinti pasitraukti.
Toliau medžioja patarėją
Įvykių grandinę, sukėlusią šią politinę krizę, pradėjo naujas itin aštrus Ž.Pavilionio ir Prezidentūros susikirtimas.
Ž.Pavilionis portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ antradienį paskelbė, kad pagrindinė Vyriausybės ir prezidento Gitano Nausėdos nesutarimų kaltininkė yra šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Pasak Seimo URK vadovo, būtent ji tyčia stengiasi, kad prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos išsiskirtų. Ž.Pavilionis pareiškė, kad net turi surinkęs tokios kenkėjiškos patarėjos veiklos „įrodymus“.
Labiausiai valdančiuosius pastaruoju metu piktino tai, jog Prezidentūra nesiteikė informuoti Vyriausybės gavusi žinią iš Berlyno, kad tuometė Vokietijos kanclerė Angela Merkel rengiasi telefonu kalbėti su Baltarusijos diktatoriumi Aliaskandru Lukašenka.
Be to, Ž.Pavilionio tvirtinimu, A.Skaisgirytė įtartinai bendrauja su kai kuriais verslininkais, o papildomai paklaustas patvirtino, kad turi galvoje buvusį konservatorių užsienio reikalų ministrą, dabartinį bendrovės „Avia Solutions Group“ valdybos narį Vygaudą Ušacką.
Taip Ž.Pavilionis pakartojo konservatorių vadovybės atstovų užkulisiuose dėstomus įtarimus, jog V.Ušackas per A.Skaisgirytę esą mėgina daryti įtaką Prezidentūrai, kad ji imtų keisti Lietuvos politiką Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu.
URK pirmininkas antradienį dėstė, kad jo vadovaujamas komitetas, anksčiau kvietęs A.Skaisgirytę aiškintis santykius, ir toliau tirs jos veiklą.
Prezidentūra siekia apkaltos
Tuo metu Prezidentūra žengė atsakomąjį žingsnį – oficialiai kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji įvertintų, ar Ž.Pavilionis, persekiodamas A.Skaisgirytę, nesulaužė Seimo nario priesaikos.
Prezidentūros kanclerės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte pranešama, kad Ž.Pavilionis nuolat ir įvairiais būdais skleidžia išgalvotą informaciją apie A.Skaisgirytę.
Be to, teigiama, kad URK vadovas lapkričio pabaigoje į Prezidentūrą atsiuntė du raštus, kuriuose išdėstyta net apie pusšimtį klausimų A.Skaisgirytei – nuo jos pareigybės bei funkcijų ribų paaiškinimo iki bendravimo su Užsienio reikalų ministerija ir net pačiu prezidentu turinio.
Prezidentūra kartu su Seimo opozicija jau yra mėginusi paklibinti URK pirmininko kėdę, kai jis Gruzijoje sukėlė triukšmą dėl to, kad tenykštė valdžia persekioja opoziciją.
Tuomet Ž.Pavilionis buvo apkaltintas ne tik visų diplomatinio etiketo ribų sulaužymu, bet ir pakenkimu Lietuvos reputacijai, bet galiausiai triukšmas nutilo.
Ar dabartiniai Prezidentūros mėginimai suorganizuoti jam net apkaltą bus sėkmingi, daugelis politikų ir teisininkų taip pat abejoja. Esą net įrodžius, kad Seimo narys, taip lipdamas į kitos institucijos daržą, viršijo savo įgaliojimus, tai nebūtinai reikštų, jog jis sulaužė priesaiką.
Bet Ž.Pavilioniui iškilo naujas pavojus – nuo jo gali nusisukti konservatorių vadovybė, taip pat koalicijos partneriai.
Antai Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Ž.Pavilionis elgiasi nelabai deramai. Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė irgi panašiai kritikavo URK vadovą ir žadėjo, kad jo elgesys bus svarstomas.
Trąšos toliau riedėjo
URK pirmininko santykius su dešiniųjų lyderiu ir premjere dar labiau komplikavo baltarusiškų trąšų tranzito skandalas, ore pakabinęs visą Vyriausybę. Ž.Pavilionis laidoje „Ne spaudai“ priminė, kad gruodžio 8 d. įsigalioja JAV sankcijos vienai svarbiausių Baltarusijos bendrovių „Belaruskalij“, kurios trąšos per Lietuvą gabenamos į Europą.
Politikas užsiminė, kad Lietuva per keturis mėnesius po to, kai JAV pranešė apie sankcijas, taip ir nepasirengė sustabdyti šio tranzito. Anot Ž.Pavilionio, tai gresia didžiuliu skandalu, kuris labai pakenktų šalies tarptautinei reputacijai. Juolab kad net JAV specialioji pasiuntinė Baltarusijai Julie Fisher viešai pareiškė, kad būtina „išlaikyti solidarumą“.
Bet antradienį I.Šimonytė pareiškė, kad esą nėra visiškai aišku, kaip tas JAV paskelbtas sankcijas Lietuvai vykdyti. „Lietuvos ryto“ žiniomis, dėl to Ž.Pavilionis su premjere ir G.Landsbergiu susirėmė Seimo salėje, o jų konfliktas buvo aštrus.
Trečiadienį ši bomba išties sprogo – traukiniai su trąšomis toliau riedėjo. „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė ir susisiekimo ministras M.Skuodis aiškino, kad Lietuva negali jų sustabdyti dėl teisinių aplinkybių.
Paaiškėjo, kad jau žinodama apie JAV paskelbtas sankcijas Baltarusija per keletą kartų pervedė „netipiškai“ didelį avansą už tranzitą, todėl Lietuva turinti gabenti trąšas dar keletą mėnesių.
Premjerė pagąsdino išeiti
Visos valdžios institucijos šoko aiškintis, kaip tai atsitiko, o „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė tikino, kad esą mėgino aiškintis galimybes, ar avansą galima grąžinti, tačiau taip ir neišsiaiškino.
Tuo metu Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas paskelbė, kad terminalas trąšas „vežė ir veš“, nes JAV sankcijos netaikomos trąšas gabenančioms Lietuvos įmonėms.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška aiškino, kad paėmus pinigus nėra „teisinio pagrindo“ nutraukti sutartį, be to, tikino apie tai informavęs tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerijas.
Pats G.Landsbergis iš pradžių sakė, jog nieko nežinojo, po to tikslino, kad kažkokia esą ne visa informacija URM buvo pasiekusi tik kartą.
Tačiau tiek URM vadovybė, tiek premjerė teigė, kad nebūtina kelti didžiulio triukšmo, nes taip paprastai trąšų tranzito į visą pasaulį, pavyzdžiui, ir į su Minsku prekiaujančią Norvegiją, neįmanoma nutraukti, be to, JAV sankcijų mechanizmas nėra labai aiškus.
Vis dėlto Vyriausybė puolė aiškintis, kaip tranzitą kuo greičiau sustabdyti. I.Šimonytė aptakiai kalbėjo nematanti galimybės, kad jis tęstųsi ilgai. Greičiausiai tranzitą bus bandoma nutraukti, nes jis esą ėmė grėsti „nacionalinio saugumo interesams“, o tai yra aplinkybė, pagal kurią galima nutraukti sutartį.
Bet valdžia aiškiai taip ir neatsakė į esminį klausimą: kodėl susizgribta tik dabar, o ne prieš keletą mėnesių?
Tokia situacija užkūrė aistrų katilą ir Seimo konservatorių frakcijoje.
Ne tik Ž.Pavilionis, bet ir Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma reikalavo, kad Vyriausybė elgtųsi kuo greičiau ir griežčiau, pavyzdžiui, atleisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą.
Bet I.Šimonytė ironiškai atkirto, kad gal frakcija verčiau pareikalautų ir visos Vyriausybės atsistatydinimo.
O G.Landsbergis šaipėsi iš „sankcijų specialistų“, taip pat ir Ž.Pavilionio, kurio prašė paaiškinti, kodėl baltarusiškas trąšas iki šiol perka net norvegai. „Lietuvos ryto“ žiniomis, šių politikų konfliktas pasiekė tokią stadiją, kad abu apsikeitė pažadais vienas kitą nuversti iš postų.
Premjerė irgi įsiplieskė tiek, kad ketvirtadienio rytą frakcijos posėdyje pareiškė, jog jei jau patys dešinieji ją skelbia Baltarusijos režimo agente, ji galinti su visa Vyriausybe atsistatydinti.
Žinoma, dauguma frakcijos narių puolė įkalbinėti I.Šimonytę to nedaryti, ragino visus apsiraminti ir ieškoti išeities iš aklavietės.
Įtaria suderintą žaidimą
Opozicija, triumfuojanti dėl tokio „vertybinės užsienio politikos bankroto“, reikalavo G.Landsbergio ir M.Skuodžio atsistatydinimo.
Kurį laiką tylėjęs G.Nausėda penktadienį pareiškė, jog jeigu teigiama, kad ministrai pasirengę atsistatydinti, Vakarų praktikoje jie tai ir daro – negalima laukti, kol sprendimai bus kažkieno įvertinti.
Mat abu ministrai paskelbė pasirengę atsistatydinti, bet laukia premjerės sprendimo. O pastaroji pažadėjo nuspręsti kitos savaitės pradžioje. Kai kurie politikai tuojau pat prakalbo, kad tai – suderintas žaidimas ir premjerė tų atsistatydinimų nepatvirtins.
Tačiau kai kurie Vyriausybės atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad bent G.Landsbergis dėl savo pareiškimo su premjere nesitarė ir žengė šį žingsnį siekdamas išvengti galimo tolesnio tyrimo, ar jis žinojo apie „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus.
Panikos mastą valdančiųjų viršūnėse parodė ir užvakar vakare Seime surengtas skubus koalicijos lyderių pasitarimas. Po jo visi politikai pabiro į šonus, pro petį tik mestelėję, kad nieko nenusprendė.
