Po ilgo prezidento ir premjerės susitikimo už uždarų durų jo rezultatai, kaip ir premjerės sprendimas dėl užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų Gabrieliaus Landsbergio bei Mariaus Skuodžio, nepaaiškėjo. Neatmestina, kad ši nežinia tvyros iki pat biudžeto patvirtinimo Seime.
Todėl politikos užkulisiuose kyla viena už kitą didesnės spėlionių ir prognozių bangos. Pranašaujami skirtingi šios Vyriausybės krizės rezultatai – nuo to, kad baltarusiškų trąšų, kurias nuo gruodžio 8 d. sankcionuoja JAV, tranzito per Lietuvą nesustabdę pareigūnai lieka savo postuose iki visos Vyriausybės griūties ar balsavimo dėl pasitikėjimo ja Seime.
Premjerė padarė pauzę
Didžiausią intrigą šiomis dienomis kėlė klausimas, ar abiejų ministrų atsistatydinimo pareiškimai buvo suderinti su premjere ir ar tai nėra tik žaidimas.
Opozicija kategoriškai tvirtino, kad tai – tik dūmų uždanga, abu ministrai liks postuose, o bus nukirsdintos iešmininkų galvos avansą iš baltarusių paėmusiuose ir trąšas toliau gabenančiuose „Lietuvos geležinkeliuose“.
Tačiau kai kurie valdantieji neoficialiuose pokalbiuose teigė, kad G.Landsbergis galėjo apie atsistatydinimą paskelbti savo iniciatyva, norėdamas atsakomybę permesti premjerei, taip pat išvengti detalaus aiškinimosi, ką jis žinojo ar nežinojo apie padėtį iki gruodžio 8-osios. O „laisviečiui“ M.Skuodžiui teliko pasekti koalicijos lyderio pavyzdžiu.
G.Landsbergis pareiškimą parašė tik penktadienio vakare – jau po to, kai kritiką dėl delsimo išsakė ir prezidentas. Pirmadienį ministras teigė, jog būtent G.Nausėdos žodžiai jį paskatino parašyti dokumentą, tačiau tvirtino, kad jo ketinimai atsistatydinti visuomet buvo ir yra rimti.
Ši įvykių seka iš dalies patvirtino kai kurių dešiniųjų prognozes, kad tuo atveju, jei I.Šimonytė dels spręsti, prezidentas gali įžengti į sceną su griežtais pareiškimais, taip apsunkindamas ir premjerės manevro laisvę, ir pačių ministrų padėtį.
Be to, kai kurie politikai neatmetė, kad premjerė delsė tyčia, – ir dėl to, kad yra supykusi ant G.Landsbergio dėl tokių jo manevrų, ir dėl to, kad svarsto, ar jai pačiai nevertėtų trenkti durimis.
Prezidentui irgi neramu
Bet ar Vyriausybės griūtis, po kurios prasidėtų nenuspėjami procesai, užsisuktų naujos batalijos Seime, būtų naudinga prezidentui G.Nausėdai?
Mat to gaisro šviesoje šalies vadovas ir pats atrodytų gana dviprasmiškai. Ypač po žinių, jog pati Prezidentūra dar vasarą siekė, kad Lietuva nesiektų tarptautinių sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui. Tai liudijantį susirašinėjimą tarp prezidento komandos ir Užsienio reikalų ministerijos pirmadienį paskelbė portalas delfi.lt, o anksčiau apie tai viešai kalbėjo kai kurie įtakingi konservatoriai.
Taigi svarstoma, kad G.Nausėdai galbūt geriausias scenarijus būtų tai, jog portfelio netektų tik G.Landsbergis, o jeigu liktų poste, būtų susilpnėjęs ir pažeidžiamas.
Išsigandę prašo nekrūpčioti
Nuogąstaudami dėl Vyriausybės griūties valdantieji ir jų šalininkai pirmadienį audringu choru pragydo apie tai, jog padėtis pernelyg pavojinga ir įtempta, kad būtų galima taip švaistytis tokiais postais.
Apie tai, kad Rusija gali tuojau pat užpulti Ukrainą ir sukelti didelio masto karą Europoje, iš Briuselio perspėjo ir G.Landsbergis.
Dar vienas valdančiųjų argumentas – ministrų pasitraukimas niekaip nepadės spręsti trąšų tranzito problemos. Pagrindinį atsistatydinimo argumentą – kad tai ne tranzito nutraukimo, o politinės atsakomybės už skandalą įgyvendinimo būdas – valdantieji buvo linkę nuleisti negirdomis.
Kad visi turėtų likti savo vietose dėl valstybės stabilumo, pirmadienį paskelbė ir Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai.
„Kol neišspręsti esminiai klausimai, siūlau premjerei laikytis moratoriumo atsistatydinimo klausimu“, – pareiškė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad ministrų pasitraukimas niekaip neišspręs trąšų tranzito problemos, taigi valdžia verčiau jį kuo greičiau nutrauktų.
Tą patį tvirtino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, antrindamas partijos lyderei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. V.Mitalas situaciją pavadino „nesklandumais“ ir tikino, kad Vyriausybė pajėgi juos sutvarkyti.
Politikas nurodė, kad susisiekimo ministras M.Skuodis jau pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvestos sankcijos tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams. Tai leistų užkirsti kelią ir bet kokiam „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvos teritoriją. Motyvas – tokio tranzito grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Susisiekimo ministras dėjo konkretų įstatymo projektą Vyriausybei ant darbo stalo ir paprašė atsakyti į klausimus dėl valstybės įmonių vadovų atsakomybės. Manau, kad tokiu keliu Vyriausybė turi judėti, – kolegialiai priimdama sprendimus, nes Lietuva buvo ir yra viena didžiausių ir lojaliausių JAV sąjungininkių Europoje. Ir tai nepasikeitė“, – BNS sakė V.Mitalas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė, kad frakcija remia Vyriausybę, o ši turi tęsti darbus.
Konservatorė atmetė priekaištus, kad iki gruodžio 8-osios Vyriausybė nesprendė dėl sankcijų: „Išeičių buvo ieškoma ir anksčiau. Labiausiai nustebino tie netipiniai avansiniai mokėjimai. Lūkestis buvo, kad iki gruodžio 8 d. sandoriai, kurie tęsėsi, baigiasi, ir viskas. Apie tolesnius keletą mėnesių į priekį sandorius Vyriausybė buvo informuota per vėlai, kai tik sužinojo, ji paprašė tuos mokėjimus grąžinti.“
