Teisines šios krizės sprendimo galimybes ir ministrų atsistatydinimo tikimybę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aptarė ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei politologas Vytis Jurkonis.
G.Bartkus: sumokėtas avansas nėra teisiškai reikšmingas
Tuo metu buvęs teisingumo ministras, advokatas Gintautas Bartkus laidos metu teigė, kad sumokėtas avansas nėra teisiškai reikšmingas.
„Avansas yra tiesiog sumokėjimas už dar nesuteiktą paslaugą. Juos (Lietuvos geležinkelius – aut.past.) įpareigojo ne avansas, o sudaryta sutartis. Tai yra pasirašyta sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“, kurioje „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, o „Belaruskalij“ įsipareigojo sumokėti.
Kol ši sutartis yra nenutraukta, nesustabdyta ar pripažinta negaliojančia, tol ta sutartis įpareigoja“, – kalbėjo G.Bartkus.
Jo teigimu, šiuo metu svarbūs du uždaviniai: vienas iš jų yra „Lietuvos geležinkelių“ lygmens, kitas – politinio lygmens.
„Pirmas uždavinys yra patiems „Lietuvos geležinkeliams“ nutarti, ar jie tokią sutartį toliau nori vykdyti, ar ją nori nutraukti. Tai pirmiausia yra „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimas“ – kalbėjo teisininkas.
G.Bartkus pabrėžia, kad priimdama šį sprendimą LTG vadovybė turi atsižvelgti į teisinį vertinimą – gauti teisinę išvadą, ar įmanoma teisiškai nutraukti šią sutartį. Tuomet turėtų įvertinti įvairias pasekmes: pajamoms, pelnui, darbuotojams. Be to, įvertinti ir per prisiimtų įsipareigojimų dėl socialinės atsakomybės prizmę, kadangi vienas iš LTG įvardytų principų – Lietuvos vardo, jos reputacijos kėlimas.
Vis dėlto, kaip pastebi teisininkas, yra nemažai teisinių galimybių šiai sutarčiai nutraukti. G.Bartkus šiuo atveju įvardytų ne force majeure, bet pasirėmimą iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisiniu institutu.
Tuo metu antro lygio uždavinį, anot G.Bartkaus, turi spręsti politinė valdžia.
„Turime atsakyti į klausimą, ar mes patys norime ir galime įgyvendinti panašias sankcijas, kurias priėmė JAV. Ar norime JAV sankcijas legitimuoti, padaryti tarsi Lietuvos sankcijomis. Tai rimtas ir sudėtingas klausimas“, – kalbėjo teisininkas.
Anot jo, šiuo klausimu svarbūs du aspektai. Pirmiausiai ne tik LTG, bet ir kitų bendrovių ryšiai su Baltarusija, jos įmonėmis, nes tai gali turėti didelę įtakai visai ekonomikai. Be to, turime galvoti apie tai, ar toks mūsų žingsnis neprieštaraus Europos Sąjungos (ES) teisynui, nes Lietuva – ES rinkos dalis.
„Ar Lietuva pati savarankiškai gali pritaikyti sankcijas, analogiškas JAV sankcijoms, yra labai didelis klausimas. Aš sakyčiau, kad greičiausiai ne, nes Lietuva yra ES dalis, ir mes turime vieningą rinką. Ką Lietuva gali daryti, tai inicijuoti ES lygmens sankcijas“, – įsitikinęs teisininkas.
G.Bartkus skeptiškai vertina tam tikras Susisiekimo ministerijos iniciatyvas, pavyzdžiui – dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties galimo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams įvertinimo.
„Mano supratimu, mums reikėtų neskubėti. Tos teisinės iniciatyvos, kurios atkeliauja, jose matau daug problemų. Pavyzdžiui, kalbame apie tai, kad sudarytas šis sandoris tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ yra prieštaraujantis nacionaliniam saugumui.
Manyčiau, kad priėmus tokį įstatymą, tokio įstatymo teisėtumas bus tikrinamas ir Konstituciniame Teisme, ir Europos Sąjungos teisme taip pat“, – įsitikinęs G.Bartkus.
„Galų gale, kad tas tranzitas prieštarauja nacionaliniam saugumui, tą irgi reikia pagrįsti, ir labai atsakingai. Mano patarimas šiuo atveju neskubėti, o peržiūrėti visą sankcijų režimą – tai, kaip reguliuojama dabar, ir padaryti pakeitimus, kuriuos reikia padaryti“,- pridūrė jis.
V.Jurkonis: šiandiena yra lakmuso popierėlis
VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis laidos metu kalbėjo, kad Baltarusijos opozicijos atstovų reakciją į tebesitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą geriausiai apibūdintų du žodžiai: „nustebę“ ir „sunerimę“.
„Visiems atrodo, ne tik baltarusiams, bet ir regione, ir Europos Sąjungoje, kad Lietuva pasižymi nuoseklia, tvirta pozicija dėl Baltarusijos ir sankcijų. Suprantama, kad ta lyderystė, kuri yra matoma, ji įpareigoja“, – kalbėjo politologas.
„Tai yra išbandymas. O Baltarusijos demokratai, opozicinės jėgos, manau, norėtų, jog tos politinės turbulencijos Lietuvoje būtų mažiau. Lietuva matoma kaip viena iš Baltarusijos klausimo lyderių Europoje“, – pridūrė jis.
V.Jurkonis neabejoja, kad A.Lukašenkos režimas bandys naudotis dabartine krize.
„Net tuomet, kai to preteksto naudotis buvo mažiau, jie dirbtinai iškeldavo ar sukurdavo situacijas, kad Lietuvos pozicija yra nevieninga, arba kad Lietuva yra visiškai vieniša Europos Sąjungoje, išsišokėlė. Čia nėra nieko naujo“, – įsitikinęs jis.
Politologas pabrėžė, jog tiek ekspertinė bendruomenė, tiek politikai, jei yra atsakingi, turėtų padėti ne vienam ar kitam ministrui, bet Lietuvai – kad būtų padaryta kuo mažesnė reputacinė žala.
„Nes jeigu ministrai šiuo atveju pusiaukelėje yra išsodinami ir mes tik atidedame sankcijų įgyvendinimo klausimus, o ne rimtai žiūrime, susitelkiame ir padarome viską, kas nuo mūsų priklauso, kad sankcijos „Belaruskalij“ būtų įgyvendintos, tai manau, kad šiandiena yra iššūkis ir lakmuso popierėlis, kiek mes esame nuoseklūs. Visi – nuo prezidento iki opozicijos veikėjų Lietuvos parlamente“, – pabrėžė jis.
