JAV atėjus į pagalbą, Lietuva pabėgo
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad dar per anksti konstatuoti, ar jau baigėsi Vyriausybės krizė, sukelta „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo.
„Man sunku pasakyti, ar Vyriausybės krizė baigėsi. Manau, kad ji kaip buvo sukelta Vyriausybės veiksmų, taip ir gali baigtis tik Vyriausybės veiksmais. Sukelta turbūt neveikimo, o baigtis gali veiksmais.
Tai jeigu tas veikimas bus, tai galima bus sakyti, kad šita krizė baigėsi, jeigu veikimo nebus, tai manau, kad prie tos krizės bus sugrįžta anksčiau ar vėliau“, – sakė M.Laurinavičius.
Paklaustas, ar Vyriausybė turi pateisinti savo sprendimą likti tokia sudėtimi, kokia buvo, kad būtų atgautas visuomenės pasitikėjimas, M.Laurinavičius sakė nemanantis, kad tai apskritai galėjo būti priežastis Vyriausybės byrėjimui.
„Ši Vyriausybė išrinkta teisėtai, turi mandatą dirbti ir jai čia griūti jokių priežasčių nėra. Yra kita problema, kad savo veiksmais užsienio politikos srityje Vyriausybė deklaravo viena, o būtent šiuo konkrečiu atveju pademonstravo, kad daro visiškai priešingai. Tai sukėlė iš tiesų bent jau dalies visuomenės nepasitikėjimą.
Kalbant apie nepasitikėjimą, tai jis galėjo būti ir galėjo turėti ir kitų priežasčių kitoms visuomenės grupėms. Tai vėlgi nėra kažkoks faktorius, kuris galėtų nuversti teisėtai išrinktą, teisėtai veikiančią Vyriausybę“, – svarstė apžvalgininkas.
Laidoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip po šio skandalo Lietuva atrodo tarptautinės bendruomenės akyse. M.Laurinavičius prisiminė įvykį, kuris galėjo duoti svarbų signalą Lietuvai priimti kitokius sprendimus. Dar prieš tai, kai turėjo įsigalioti sankcijos, JAV ambasadorė Baltarusijoje išėjo į viešumą ir suformulavo, kad tikisi Lietuvos solidarumo.
„Kitų NATO valstybių diplomatų žodžiais tai buvo stipriausias signalas, kokį JAV diplomatas gali pasiųsti viešai. Tas signalas buvo išsiųstas, bet neišgirstas. Kai yra prieinama prie tokios situacijos kalbėti apie tai, kad tai nepadarė jokios žalos, yra mažų mažiausiai keista.
Šios Vyriausybės tikslas buvo turėti išskirtinius santykius su JAV, tai nulemta šalies geopolitinių interesų. Toks elgesys, kai Lietuva pasikvietė JAV, kad padėtų gintis nuo Baltarusijos ir jau kai JAV atėjo padėti gintis, tada Lietuva pabėgo iš mūšio lauko ir sako: na, tai jūs jau dabar čia su ta Baltarusija aiškinkitės, mes čia ne prie ko“, – pasakojo M.Laurinavičius.
Apžvalgininko teigimu, po tokių sprendimų tikėtis ir toliau megzti išskirtinius santykius su JAV yra naivu.
Vyriausybei būtina priimti greitus sprendimus
Buvęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas laikėsi nuomonės, kad dabartinę krizė išspręsti gali tik greitai priimtas naujas įstatymas.
„Vyriausybei dabar būtina priimti sprendimus. Galbūt tai galėtų būti tas pats įstatymas, esant force majeure sąlygomis arba todėl, kad tai prieštarauja Lietuvos saugumui. Tą įstatymą reikia greitai pateikti, nes kito kelio, mano nuomone, be įstatymo tikrai nėra.
Tas įstatymas man atrodo dar nėra pateiktas Seimui, bet kai kurie Seimo nariai jo turinį, kurį pateikė susisiekimo ministerija, žino jį kritikuoja. Tai rodo, kad to įstatymo priėmimas bus pakankamai sudėtingas“, – prognozavo G.Kirkilas.
Politiko teigimu, dabartinė krizė įvyko todėl, kad Lietuva neturėjo didelės patirties sankcijų diegime. Turint omenyje, kad sankcijos buvo taikomos tranzitui, kuriam galioja ir įvairūs įstatymai bei konvencijos, padėtis tapo dar sudėtingesnė.
Susidariusios krizės padariniams spręsti nepadėjo ir akivaizdus nesutarimas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Gedimino Kirkilo nuomone, tai ypač silpnina Lietuvos pozicijas užsienyje.
„Santykiai tarp Vyriausybės ir Prezidentūros yra tokiame prastame lygyje, kokių aš nelabai prisimenu. Dabar praktiškai kiekvienas žingsnis yra komentuojamas arba Prezidentūros, arba Vyriausybės. Man šita tarpinstitucinė kova visiškai nepatinka ir aš galvoju, kad tai labai silpnina Lietuvos pozicijas taip pat ir užsienyje“, – sakė G.Kirkilas.
Buvęs Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad bendras darbas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra būtinas ir numatytas konstitucijos, o pagrindinės dabartinius nesutarimus sukeliančios priežastys yra kelios.
„Viena priežastis yra tokia, kad nebuvo iš karto politiškai sutarta dėl Europos vadovų tarybos. Kita problema yra galbūt, kad 2024 metais vienu metu vyks ir Prezidento ir Seimo rinkimai. Taip atsitinka vieną kartą per 20 metų, bet toks įspūdis, kad visos pusės ruošiasi rinkimams iš anksto ir dėl to labai aštriai kovoja.
Politinė konkurencija vyksta visuomet, bet tarprinkiminis laikotarpis yra tam, kad priimtume sprendimus, o ši konkurencija, kuri dabar vyksta, niekam neatneš naudos. Sprendimai bus silpnesni ir mes jau matome, kad jie tokie yra.
Dėl šito tranzito reikėjo dirbti ranka rankon, o ne vienas kitą kritikuoti. Reikalas nepajudėjo iš vietos, tranzitas tebeina. (...) Bus labai sunku Lietuvai išsikapstyti iš krizių, iš šios – taip pat“, – įsitikinęs G.Kirkilas.
Politikas prošvaisčių sprendimų priėmimui nematė ir ateityje. Jo manymu, kol nebus išspręsta tranzito krizė, tol lengviau nebus, tačiau pakeisti ministrus nėra geras sprendimas.
„Neabejotinai, bus labai sunku ir toliau. Kol nebus priimti sprendimai, kol nebus išspręsta šita trąšų tranzito krizė, tol šita situacija tikrai negerės. (...)
Nepamirškite, kad net du ministrus pakeisti, jau yra klausimų. Juos reikia vėl teikti prezidentui. (...) Šiuo atveju mes tik patys sau trukdome spręsti šiuos klausimus. Yra daugybė problemų, kurias buvo galima spręsti visiškai kitaip, o ne pulti į konfliktą“, – sakė G.Kirkilas.
