Užsienio reikalų ministras įsitikinęs, kad dabartiniame skandale didžiausia problema buvo informacijos trūkumas.
„Mes informacijos neturėjome iš dalies, neturėjome jos visa apimtimi. Galbūt reikia mažiau pasitikėti tuo, kas sakoma, klausti keletą kartų daugiau ir turėti daugiau įtarumo, kad gal ne visos institucijos vienodai supranta valstybės interesą“, – apie tai, ką buvo galima daryti kitaip, sakė ministras.
Paklaustas apie Lietuvos geležinkelių direktoriaus Manto Bartuškos atsakomybę šioje situacijoje, G.Landsbergis įvardijo, kad atleidimas buvo atsakingai apsvarstytas ir argumentuotas.
„Jis yra pasakęs visą informaciją, kad viskas buvo skaidriai pateikta. Tačiau avansiniai mokėjimai, jų apimtys, sutartys, kuriomis buvo pasirašyta dėl tų mokėjimų, netgi čekiai, kurie buvo išrašomi, tai yra informacijos dalis, kuri nebuvo pateikta.
Remtis tik nuotrupomis ir vėliau sakyti, kad viskas buvo skaidriai pasakyta, tai yra dvi skirtingos realybės. Matyt, kad tas ir lėmė valdybos sprendimą“, – svarstė G.Landsbergis.
Pasakyti, kada trąšos nebekeliaus per Lietuvos teritoriją, ministras negalėjo, tačiau pabrėžė, kad visi sprendimai bus priimti iki premjerės paskirtos datos – sausio 31 d.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė negalintis užtikrinti, kad trąšos per Lietuvos teritoriją apskritai nebekeliaus. Tokios galimybės neatmetė ir užsienio reikalų ministras.
„Yra galimybės, kurios ir spaudoje buvo aprašytos, kad egzistuoja privačios įmonės, kurios gali imtis vežti trąšas. Privačioms įmonėms valstybė turi dar mažiau įtakos negu valstybinėms.
Noriu priminti, kad sankcijų rėžimo, kuris Lietuvai sukeltų teisines sankcijas, nėra. Dažnu atveju privačios įmonės gali tai apdoroti kitaip, kaip daro, mano žiniomis, kai kurios užsienio kompanijos“, – teigė G.Landsbergis.
Ministras užsiminė, kad jau buvo diskutuota apie tai, kad nutraukus tranzitą Lietuvoje, jį galėtų perimti Latvija. Kol kas tokia galimybė atmetama nėra dėl to, kad nėra privalomo sankcijų rėžimo. Vis dėlto G.Landsbergis sakė, kad toks sprendimas galėtų būti sunkiai suvokiamas Lietuvoje.
Klausiamas apie santykius su prezidentu Gitanu Nausėda, užsienio reikalų ministras išliko lakoniškas.
„Mano atveju, esu I.Šimonytės Vyriausybės narys. Jos pasitikėjimas man yra pats svarbiausias, ji paprašė atsiimti atsistatydinimo prašymą ir aš tai suprantu kaip užduočių ir padaryto darbo iki šiol įvertinimą. (...)
Tiek, kiek nuo manęs priklauso, tie santykiai (su prezidentu – aut.) yra tikrai geri“, – sakė ministras.
Pagal apklausas, apie pusė Lietuvos žmonių nepalaiko Lietuvos konflikto su Kinija. Ekonomistai kalba apie tai, kad šis konfliktas pareikalaus daugiau pinigų nei „Belaruskalij“ tranzito nutraukimas. Tuo tarpu G.Landsbergis į šį konfliktą žiūrėjo per Vyriausybės programos prizmę.
„Noriu priminti, kad Vyriausybė yra skaidriai patvirtinusi savo programą ir užsienio politikos dalyje apibrėžusi apie poreikį gilinti Lietuvos ryšius, ir ekonominius taip pat, su demokratiniais kraštais. Kinijos apsunkinimai mūsų verslui, ko gero, ir įrodo, kodėl yra visada vertinga turėti stipresnius santykius su demokratinėmis valstybėmis, o ne autokratinėmis.
Demokratinės būtent daugiau laikosi teisės viršenybės principo ir nenaudoja kokių nors vitražinių priemonių prieš verslus. Mes matome su kuo susiduria Australija, dabar panašios priemonės yra taikomos ir prieš Lietuvą.
Aš vėlgi noriu pasakyti, kad Lietuva nepradėjo jokių veiksmų ar kažkokių nesutarimų vien dėl to, kad mes skaidriai ir aiškiai vykdėme savo interesus atitinkančią politiką ir ją labai komunikavome. Labai apmaudu, kad didelė valstybė mano, kad gali ekonominės prievartos ar spaudimo būdu vairuoti Europos valstybių užsienio politiką“, – sakė G.Landsbergis.
Ministras taip pat teigė, kad apie pataisas įstatymuose po skandalo kalbėti yra dar per anksti, tačiau tikisi, kad sprendimai bus priimti greičiau nei jau minėtoji numatyta data sausio 31-oji.
„Anksti dar kalbėti apie tai. Buvo tam tikri pirminiai svarstymai pateikti, tai manau, kad tai yra atspirtis tolimesnei diskusijai. Vis dėlto ir kolegas skatinu su įstatymu neskubėti dėl to, kad mes vis dėlto reguliuojame prekybos sritį arba bent jau mėgintume ją reguliuoti, o tai yra ES išskirtinė kompetencija. Todėl reikia tai suderinti, kad vėliau prieš Lietuvą nebūtų pradedami tam tikri teisiniai veiksmai“, teigė užsienio reikalų ministras.
