Apie tai pašnekovai diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
R.Valatka: „susimovusi“ Vyriausybė yra ir prezidento pralaimėjimas
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka svarstė, jog paprastai žmonės nukelia nemalonius dalykus kuo toliau į ateitį, tad vėlus I.Šimonytės sprendimas – ne išimtis.
„Suprantu, kaip Šimonytei buvo nemalonu pranešti, kad vertybėmis grįsta politika mirė ir nugali realpolitik – aš tik tame įžvelgiu delsimą“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Pasak jo, bene geriausia išeitis šiuo atveju galėjo būti Vyriausybės performavimas.
„Mano galva, Landsbergio patraukti tikrai nereikėjo, jį reikėjo sukeisti su kitu ministru, o Skuodį buvo būtina atleisti, nes jis apsimelavo. Teigė, kad jis nežinojo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ visaip ieško būdų apeiti sankcijas – Bartuška tai patvirtino.
Mano galva, taip būtų tam tikra prasme išsaugota vertybėmis grįsta politika ir išsaugotas Vyriausybės pagrindas, ir kartu pasakyta, kad Lietuvoje tikrai nebebus taip, kaip buvo praeityje, kai Narkevičiaus kotletai buvo svarbiau už bet kokį politinį patikimumą. Bet šitas, matyt, pačiai Šimonytei pasirodė per sudėtingas žaidimas“, – svarstė R.Valatka.
Jo teigimu, šiame „žaidime“ turėjo dalyvauti ir prezidentas, kaip žaidžiantis Vyriausybės pusėje.
„Jis galėjo pasielgti panašiai, kaip kažkada pasielgė Valdas Adamkus, kai pasakė, kad nebepasitiki Vagnoriaus vyriausybe. Nebūtina buvo prezidentui kalt visą Vyriausybę, bet bent jau vieną ar kitą ministrą jis galėjo „išjungti“, ypač tų, kurių nekenčia, pavyzdžiui, G.Landsbergio.
Tada prezidentas būtų buvęs ant balto arklio. Bet jis maždaug dvi paras tylėjo, kol kažką paskui išlemeno“, – komentavo R.Valatka.
Apžvalgininkas pažymėjo, kad Vyriausybės klaidos tiesiogiai liečia ir patį G.Nausėdą, nes būtent jis patvirtino tokią kabineto sudėtį.
„Kažkas čia aiškino, kad susimovusi Vyriausybė yra didžiausias prezidento laimėjimas. Aš su tuo kategoriškai nesutinku – susimovusi Vyriausybė yra ir prezidento pralaimėjimas, nes jis tą Vyriausybę tvirtino pats. Kitas negali jos patvirtinti“, – teigė R.Valatka.
Jis taip pat pakomentavo ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovo M.Bartuškos patraukimą.
„Jei Bartuška būtų paaukotas iš karto, be jokio delsimo, aiškinimo, parodoma, kas yra kaltas, Vyriausybė tarsi išplauktų. Kas įvyko per tą savaitę yra sunku logiškai paaiškinti, kodėl taip ilgai reikėjo svarstyti, delsti. Matyt, iš tiesų buvo tiesiog žaidžiama, kaip sudėlioti tas kortas, kad valdžiai šiuo atveju išeitų geriau. Visada visi nori kaip geriau, bet išeina kaip visada“, – pabrėžė R.Valatka.
Ekspremjeras Saulius Skvernelis taip pat svarstė, jog per padarytą pauzę buvo bandoma sugalvoti argumentų, kaip kuo lengviau išeiti iš šios situacijos.
„Aš ir praeitą savaitę iš esmės atspėjau, kuo visa tai baigsis. <...> Matyt, buvo konsoliduojama ir su koalicijos partneriais, kad bus blogai, jei bus kitaip, dar biudžeto priėmimas buvo labai svarbus, išlaikant įtampą iki galo.
O dabar tiesiog pasielgta, kaip dažnai pas mus būna – patys sukėlė problemą, patys bando tą problemą spręsti, darydami dar daugiau klaidų, nes ministrų atsakymai palieka dar daugiau klausimų, ką sakė, ko nesakė, ir galiausiai nukentėjo tie žmonės, kurie yra valstybės įmonėse“, – aiškino S.Skvernelis.
Įtarimų pašnekovams sukėlė ir G.Landsbergio nedalyvavimas balsavime dėl valstybės biudžeto.
„Pagrindinės partijos pirmininko nedalyvavimas pagrindiniame šalies to meto įstatymo priėmime gali sudaryti įspūdį, kad jis tokiu būdu nelabai pasitiki pačia premjere. Bet gal tai yra klaidingas įspūdis, gal buvo rimtos priežastys, kodėl negalėjo dalyvauti“, – svarstė ekspremjeras.
Vyriausybė ir toliau bus po padidinamuoju stiklu
Kaip keistą žingsnį tai vertina ir R.Valatka.
„Man apskritai biudžeto svarstymai yra patys keisčiausi svarstymai Seime. Kai jame nedalyvauja valdančiosios pagrindinės partijos pirmininkas, tai yra mažų mažiausiai keista. Įsivaizduokime, jei prieš porą metų tokiame balsavime būtų Karbauskis nedalyvavęs. Tai wow, kokia tai būtų žinia miestui ir pasauliui. Man atrodo, kad G.Landsbergis turėjo laiko bent jau pasakyti, kodėl taip atsitiko“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Vis tik jis pažymėjo, kad ši Vyriausybė per savo pirmuosius metus pernelyg nenusižengė.
„Nebuvo nei vieno Tarnybinės etikos komisijos posėdžio, kuriame būtų svarstytas ministras dėl kokio nors nederamo poelgio. Dabar Vyriausybė turi milžinišką problemą, kurią susikūrė pati. Iš realios politikos taško žiūrint, nieko blogo neatsitiko. Bet jei žiūrime iš vertybinės politikos taško, tai atsitiko labai blogai.
Vertybinė politika pati pasiėmė šitą Vyriausybę – sakė, kad mes būsime kitokie, negu kiti kabinetai. Tai jeigu taip atsitiko, jei Vyriausybė paslydo, ne ant kokių kotletų, o ant rimto geopolitinio dalyko, tai galime tikėtis, kad būsimus trejus metus šitai Vyriausybei nieko panašaus nebeįvyks ir visuomenė tą didelę klaidą pamirš.
Bet tie, kurie ilgiau gyvena, supranta, kad bėda po vieną nevaikšto. Su kiekviena bėda bus vis sunkiau aiškinti, kodėl mes giname ministrą, kodėl giname antrą ar trečią kartą. Kitaip sakant, dabar Vyriausybė yra po padidinamuoju stiklu“, – aiškino R.Valatka.
S.Skvernelis spėjo, kad Vyriausybei bus sudėtinga dirbti ir ateityje.
„Tos problemos, kurios buvo šitos istorijos sukeltos, nesibaigia. Jos turi dar kažkokį sprendimą turėti tolesnį, ir tai bet kokiu atveju turės pasekmes ir mūsų ekonomikai, kalbant apie užsienio politikos sprendinius, kurie yra susiję tiek su Kinija, tiek su Baltarusija.
Tikrai nebus lengva, nes biudžetas labai optimistinis, jis kažkaip braškėdamas gal judės, bet toliau vėlgi reikės galvoti, kaip išlaikyti šalies ekonomiką konkurencingą. <...> Plius, ir reputaciniai dalykai užsienio politikos srityje labai svarbūs. Tai nebus labai lengva dirbti Vyriausybei“, – tvirtino Seimo narys.
