Nors atrodo, kad konfliktui nebėra erdvės aštrėti, politologai neatmeta, kad dabartinė pato situacija gali tęstis ir visus trejus metus iki būsimų rinkimų, kurie, anot jų, ir yra esminė konflikto ašis.
Įtampos savaitė
Antradienį, po premjerės pareiškimo apie galimą visos Vyriausybės atsistatydinimą, prezidentas G.Nausėda ragino nesiimti skubotų sprendimų. Tuo metu premjerei nusprendus, jog Vyriausybė toliau dirbs esama sudėtimi, trečiadienį G.Nausėda šį premjerės žingsnį pavadino greičiau pralaimėjimu nei pergale.
Tuo metu prezidento patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo, kad klausimas dėl postuose paliktų ministrų ateities pareigose „tikrai nėra uždarytas“. „Politikams slėptis už valstybinių įmonių vadovų nugarų nebūtų sąžininga“, – teigė patarėja.
„Sankcijų politiką vykdo valstybė. Čia yra esminis dalykas ir jeigu įmonės klausia dėl sankcijų, reikia sąžiningai pasakyti įmonėms, kaip elgtis. Tik tas koordinuotas veikimas duos atsakymus“, – tvirtino ji.
„Pabandysiu kažkaip etiškai pakomentuoti. Būtų gerai, kad priekaištų ministrams dėl to, jog jie neįgyvendino Lietuvoje sankcijų, kurios nėra skirtos Lietuvai, vis dėlto nežertų žmonės, kurių nuomonė dėl ES sankcijų, kurios būtų jau tiesiogiai taikomos „Belaruskalij“ trąšoms, mandagiai pasakius, nebuvo tokia griežta. Kadangi girdėjau pareiškimų apie kažkokias dviveidystes ir dvigubus standartus, būtų labai gerai, kad tai būtų taikoma taip pat ir sau“, – ketvirtadienį atkirto premjerė.
R.Urbonaitė: „Visiems reikėtų pauzės“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė negalinti įvardyti, kokios pozicijos G.Nausėda laikosi dviejų ministrų atstatydinimo klausimu.
„Labai sunku pasakyti, ką galvoja prezidentas, tuo labiau, kad pats prezidentas arba nekomentuoja, arba komentuoja taip, kad sunku suprasti jo galutinę poziciją. Be to, tie komentavimai kasdien pakinta, tai taip ir nesupranti, kur yra ta tikroji pozicija“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Anot jos, pirmiausiai visi politikai turėtų pradėti galvoti, ką kalba, ir aiškiai dėlioti mintis. „Kad paskui nereikėtų piktintis neteisingomis interpretacijomis arba spėlioti, kas už kokių garažų rūkė“, – prezidento mintį priminė politologė.
R.Urbonaitė įsitikinusi, kad toks viešas Prezidentūros ir valdančiųjų santykių aiškinimasis, kurį stebime jau kurį laiką, nebeturi jokios prasmės, o nuo klausimų, reikalaujančių konkrečių atsakymų, politikai bėga kuo toliau.
„Prezidentas sakė, kad jei ministrai nori atsistatydinti, jie deda prašymus, ir jis buvo teisus. Tačiau dabar taip ir lieka neaišku – tai ar prezidentas pasitiki ministru, vienu ar kitu, arba abiem, ar nepasitiki? Tai reikėtų labai tiksliai atsakyti.
Tuo labiau, kad šioje istorijoje klausimų pačiai Prezidentūrai taip pat yra nemažai. Nežinome, ką Prezidentūra žinojo, su kuo konsultavosi“, – pabrėžė ji.
R.Urbonaitė taip pat stebisi A.Skaisgirytės pareiškimu, jog po naktinio I.Šimonytės sprendimo dėl Vyriausybės ateities vis dar lieka neišspręstas „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą klausimas.
„Visi supranta, kad tas klausimas yra neišspręstas. Tačiau lieka klausimas, o kaip Prezidentūra įsivaizduoja, ar ji gali, ir ar nori padėti tą situaciją spręsti. Dabar iš esmės matomas tuščias kalbėjimas, kuris niekur neveda.
O ir I.Šimonytė savo pareiškimu atsako tuo pačiu. Man atrodo, kad visiems reikėtų pauzės ir tiesiog kurį laiką jau nieko nekomentuoti. Nes kiekvienas komentaras, atrodo, pakelia tą dumblą iš apačios ir vėl visi turime tai stebėti. Bet nei vienas iš tų komentarų paprastai nesiūlo sprendimų ir neatsako į kylančius klausimus“, – pabrėžė politologė.
R.Urbonaitė svarsto, kad net ir G.Landsbergio pakeitimas kitu politiku nebūtinai išspręstų konfliktą. „Išspręstų tik pačių politikų gebėjimas susitarti, nes tik pakeitus žaidimo dalyvius, situacija nebūtinai išsispręs, o artimiausiu metu šio proceso dalyviai nesikeis“, – įsitikinusi ji.
Ar valdančiųjų ir Prezidentūros santykiai dar gali blogėti?
„Labai dažnai atrodo, kad jau pasiekėme dugną, bet lygiai taip pat dažnai iš apačios kažkas pabeldžia. Žinoma, kad dar gali būti blogiau. Norėtųsi tikėtis, kad to nebus“, – vylėsi politologė.
V.Dumbliauskas: „Tai yra savigarbos klausimas“
Tuo metu MRU politologas Vytautas Dumbliauskas neatmeta, kad šalies vadovas norėjo būtent užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsistatydinimo, tačiau, anot jo, toks scenarijus realistiškai nebuvo tikėtinas.
„G.Landsbergis yra vienos iš stambiausių partijų pirmininkas. Jo veikla politikoje gali būti daug ilgesnė negu G.Nausėdos. G.Nausėda, jeigu pralaimės prezidento rinkimus 2024 metais, taps, kaip sakoma, pensininku, o G.Landsbergio dar laukia ilga karjera.
Šie pareiškimai rodo, kad G.Nausėda mėtosi, neturi vienos linijos, nuomonės. Sako, kad nereikia skubėti, paskui – kad tai yra pralaimėjimas“, – įvertino politologas.
Dar labiau V.Dumbliauską nustebino prezidento patarėjos A.Skaisgirytės pareiškimas, kad klausimas dėl postuose paliktų ministrų „tikrai nėra uždarytas“.
„Prezidentas nieko negali dėl ministrų, jis neturi tokių galių – jis tik tvirtina Vyriausybę, bet atleisti nieko negali. A.Skaisgirytės toks šnekėjimas yra į orą, į dangų“, – nuostabos neslėpė politologas.
G.Landsbergis ketvirtadienį tikino nejaučiantis prezidento nepasitikėjimo. V.Dumbliauskas svarstė, kad net G.Nausėdai išreiškus nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru, tai nieko nepakeistų.
„Tikrai I.Šimonytė partijos pirmininko neatsistatydins iš posto – jis išrinktas visuotiniuose partijos rinkimuose, juo partija pasitiki. G.Nausėdos ar A.Skaisgirytės nuomonė Tėvynės Sąjungos narių visiškai nedomina“, – įsitikinęs V.Dumbliauskas.
„Priminsiu, kad Rolando Pakso apkalta prasidėjo nuo patarėjų. Patarėjai kažką dirbo, sukėlė skandalą ir baigėsi tuo, kad R.Paksas buvo atstatydintas. Jei prezidentas nevaldo patarėjų tai nėra gerai“, – pridūrė jis.
Net jei atrodo, kad įtampa tarp valdančiųjų ir Prezidentūros šiuo metu yra pasiekusi aukščiausią tašką, V.Dumbliauskas neatmeta, kad tokia padėtis gali tęstis dar trejus metus iki kitų rinkimų.
„Manau, kad prezidentas visą laiką kritikuos Vyriausybę, kiek tik galės. Esu 100 proc. įsitikinęs, kad jis ją kritikuos todėl, kad ši Vyriausybė, ši valdančioji dauguma nepatinka jo rinkėjams.
Jeigu jis nori laimėti 2024 metų rinkimuose, jis turi kalbėti taip, kaip patinka jo rinkėjams, kurių didžioji dalis nemėgsta konservatorių. Tai yra liūdna, ir aš nepamenu kitų atvejų, kad prezidentas eitų į tokį aštrų konfliktą su vyriausybėmis“, – pastebėjo politologas.
V.Dumbliauskas įsitikinęs, kad I.Šimonytė, už nugaros turinti partijos palaikymą, nenusileis G.Nausėdai, o tuo labiau jo patarėjams.
„Tai yra savigarbos klausimas, I.Šimonytė privers G.Nausėdą ją gerbti, aš garantuoju. O G.Nausėda labai stengiasi laviruoti, nestoti į konkrečią pusę, būti per vidurį, kad greitai prisijungtų prie nugalėtojų. Jis netvirtas politikoje“, – įvertino politologas.
„Bet jeigu G.Nausėdos reitingai bus tokie aukšti, kaip dabar, jis gali sau leisti nenusileisti, ir tas konfliktas visą laiką bus“, – prognozavo V.Dumbliauskas.
