Apie tai politologas ir Ukrainos ekspertas Alvydas Medalinskas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Situacija kelia didelį nerimą
A.Medalinskas svarstė, jog vadinamasis Liublino trikampis yra tas instrumentas, kuriuo ne tik Ukraina, bet ir Lietuva tikisi, kad gali būti padarytas dar vienas papildomas žingsnis priartinant Ukrainą prie Europos Sąjungos ir NATO.
Jis pridūrė, kad šiuo metu situaciją Ukrainoje mato kaip itin grėsmingą, o iškeltas V.Putino ultimatumas tam tikra prasme primena net A.Hitlerio prieš karą skelbtą ultimatumą.
„Akivaizdu, kad tokių žingsnių Ukraina daro ir daugiau, daro dvišalius sutarimus, bet, jei kalbame apie šį susitikimą, tai jis yra svarbus visų pirma kitkuo. Ne tik tai, kad tai pirmas Liublino trikampio valstybių vadovų susitikimas, bet tai yra paramos Ukrainai parodymas, esant tokiai įtemptai tarptautinei situacijai. Nuo praėjusio penktadienio ta įtempta tarptautinė situacija jau nėra tik Ukrainos klausimas ir nėra vien tik kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos sienų.
Tai yra Putino ultimatumas – Putinas per Ukrainą skelbia ultimatumą, įrėmęs pistoletą Vakarų šalims. Jis yra labai svarbus ir mums Lietuvoje, nes ultimatumas skelbia dalykus, kurie turėtų iš principo pagal Kremliaus planą neutralizuoti NATO.
Paskui gali būti pradėti kelti klausimai, ką NATO kariai veikia Lietuvos, Lenkijos teritorijose, ir tai jau yra pakankamai grėsminga, jau nekalbant apie tai, kad pagal istoriją man tai labai primena Hitlerio ultimatumą Vakarų demokratijoms 1938 metais, ir žinome, kas po to buvo“, – aiškino A.Medalinskas.
Pasak jo, Vakarų, Europos Sąjungos ir NATO šalys rodo politinės paramos ženklus Ukrainai.
„Kalbant apie ginkluotę, šiandien Ukrainos žiniasklaida cituoja Lietuvos krašto apsaugos ministro Anušausko teiginį apie tai, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti ginkluotę Ukrainai. Aišku, visi svarsto, kas tai per ginkluotė, bet netgi tas Lietuvos žingsnis, kai šoviniai buvo suteikti Ukrainai, pagelbėjo, ir buvo vienas iš lašų lašelių, kuris išjudino klausimą, kad dabar ir Amerika pradeda teikti ginkluotę, su Britanija ir Turkija yra pasirašyti susitarimai ginkluotės klausimais. Klausimas tik, ar mes turime laiko“, – svarstė politologas.
A.Medalinskas aiškino, jog dabartinėje situacijoje Ukrainos kariuomenė yra labai patyrusi, bet jos techninis apginklavimo lygis pakankamai silpnas, kad tinkamai atlaikytų „karinę Rusijos mašiną“.
„Ypatingai jei kalbame apie galimybę atremti lėktuvų, raketų atakas ar laivų desantą iš jūros. Jei Vakarams pavyks išlošti laiko po ultimatumo ir pakaks politinės valios, ką Lietuva irgi gali pastūmėti savo pokalbiais, kad suteiktų ginkluotę Ukrainai, kad ji galėtų būti ta valstybė, kurios Rusija net nedrįstų pulti, tai mes turėtumėme, kaip aš visada sakiau, Ukraina gali būti labai svarbus saugumo garantas Europoje.
Šiandien kol kas situacija yra labai įtempta – Putinas davė mėnesį laiko iki sausio 14 dienos Vakarams atsakyti, nepraėjo net keletas dienų, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Rebkovas vos ne tyčiodamasis išeina į televiziją ir sako: tai kur ta jūsų Vakarų reakcija?“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak politologo, tai, kad Rusija gali diktuoti sąlygas, yra labai pavojinga tendencija, o karinio konflikto ir puolimo galimybė taip pat yra labai reali.
„Putinas įsivarė save į kampą. Putinui reikia parodyti, kad jis yra stiprus. Jei staiga jis atsitraukia, jam pradeda kilti visokios vidinės problemos, tai su ta retorika ne tik Putinas, bet ir jo aplinkos žmonės padarė žingsnius, po kurio jam gali būti labai sunku trauktis, nebent bus labai aiškus Vakarų signalas ne apie kokias nors kosmetines sankcijas, o apie rimtas. <...> Pavyzdžiui, jei Vakarai ryžtųsi pritaikyti Irano tipo sankcijas ir atsisakytų naftos pirkimo.
Matome pakankamai grėsmingą situaciją, kai naudojama karinio, energetinio šantažo ir kita politika su pamąstymu, kad šiandien Rusija yra galinga, įtakinga ir gali diktuoti sąlygas, vos ne žeminti NATO“, – kalbėjo A.Medalinskas.
G.Nausėda: Rusijos bandymas atkurti įtakos zonas nebus toleruojamas
Rusijos karinių pajėgų telkimas pasienyje su Ukraina yra grėsmė visam regionui, tačiau bandymai atkurti įtakos zonas nebus toleruojami, sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Nėra jūsų grėsmių ir mūsų grėsmių, nėra jūsų saugumo ir mūsų saugumo. Mūsų grėsmės ir saugumas yra bendri. Manau, kad mes padarysime viską, kad telktume sąjungininkus, formuotume koalicijas, įtikintume abejojančias valstybes“, – Ukrainoje, Hutoje, pirmadienį sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, Europos Sąjungos žinia Rusijai yra aiški: „Agresijos Ukrainoje atveju pasekmės bus sunkios, o bandymas braižyti raudonas linijas ir atkurti įtakos zonas yra nepriimtinas ir nebus toleruojamas.“
Pasak prezidento, kiekviena šalis laisva priimti sprendimus dėl savo ateities.
„Niekas neturi veto teisės dėl suverenių, nepriklausomų ir demokratinių valstybių pasirinkimų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pastaruoju metu Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai kelia didelį nerimą Vakarų šalims, baiminantis Maskvos puolimo.
NATO perspėjo Rusiją, kad dėl to jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių. Tuo metu Maskva nuogąstavimus dėl įsiveržimo į Ukrainą neigia, o pajėgų telkimą aiškina siekiu neleisti Ukrainos įtraukti į NATO.
