Sukelti lūkesčiai
Apie galimą visos Vyriausybės atstatydinimą užsiminusi premjerė teigė nemananti, kad buvo sukurta ilga drama.
„Man atrodo, kad žodis „drama“ priklauso nuo vertintojo požiūrio. Manau, kad šiaip vyriausybių ir valdžių kaitoje nieko savaime dramatiško nėra. Vyriausybė dirba tol, kol turi palaikymą tų politinių jėgų, kurios Vyriausybę suformuoja. Jeigu to palaikymo nėra – gal drama, bet tada turi kažkaip kitaip klausimai spręstis“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė neslepia, kad pastarosios savaitės buvo itin keistas metas.
„Vyriausybė tarsi įkliuvo, galbūt ir savo aiškios žingsnių logikos nesuformavimo dėka, bet, įtariu, kad ir su kitų žmonių pagalba, į aiškinimąsi dėl dalykų, dėl kurių labai keista, kad iš viso turi aiškintis. Pavyzdžiui, turi aiškintis, kad Lietuva nėra 51 JAV valstija, ir todėl žmonės, kurie turėjo lūkestį, kad 00 val. 00 min. Lietuvoje staiga įsigalios JAV sankcijos, tą lūkestį tikrai turėjo nepagrįstai“, – pabrėžė premjerė.
Jos teigimu, dar labiau nustebino tai, kad dėl šių lūkesčių turėjo diskutuoti su žmonėmis, kurie tuo pačiu metu turėjo dvi skirtingas nuomones: aiškino, kad Lietuva privalo nebegabenti baltarusiškų trąšų, nes nuvilia strateginius partnerius, ir tuo pačiu priekaištauja, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nebeveš trąšų, kai galiausiai bus sudėliota veiksmų logika.
I.Šimonytė kalbėjo, jog pagrindinė priežastis šio skandalo fone pradėti galvoti apie visos Vyriausybės atsistatydinimą, buvo „pačios supratimas apie tai, kaip vertinu šitą situaciją“.
„Kai tave frakcijoje nuosavi bendražygiai pavadina vos ne A.Lukašenkos agentu, ir turi labai daug neaiškumo, sudėtingumo žmonėms paaiškinti, kas vyksta – man tiesiog pasirodė, kad aš nebesugebu paaiškinti, kas vyksta“, – prisiminė premjerė.
„Ne tik frakcijai, bet ir visuomenei“, – pridūrė ji.
Pasak I.Šimonytės, atrodė, kad diskusija šia tema nebeįmanoma, nes „visi viską žino dešimčiai metų į priekį“.
Kritikos pobūdis nustebino
I.Šimonytė taip pat paneigė viešojoje erdvėje pasirodžiusias kalbas, kad rimtai nesvarstė užsienio reikalų ministro G.Landsbergio atsistatydinimo galimybės. „Ne, aš svarčiau labai rimtai. Ministrai man pateikė prašymą atsistatydinti, tai kaip gali rimtai nesvarstyti?“, – retoriškai klausė ji.
„Abu ministrai tą pačią dieną, manau, iš tų pačių sumetimų, kaip ir aš (svarstė apie atsistatydinimą – aut.past.). Nes žmonės kaltinami nelabai iki galo aišku, kuo. Bet jeigu atrodo, kad jie yra už tą situaciją atsakingi 100 proc., tai ministrai pasakė, kad kėdės nesilaiko ir gali pasitraukti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Svarbiausias klausimas, anot jos, kokie buvo žmonių lūkesčiai ir kur buvo ministrų klaida.
„Mano supratimu, klaida buvo (...), kad Vyriausybė neturėjo gero atsakymo sankcijų įsigaliojimo išvakarėse, kaip mes iš viso šito ūkio ruošiamės išeiti. Nes neturėjome to atsakymo“, – pripažino I.Šimonytė.
„Nes buvo daug aplinkybių, kurias mes sužinojome vos ne paskutinę dieną“, – paaiškino ji.
Premjerė teigė, kad jai ministrų sprendimai įteikti atsistatydinimo prašymus buvo netikėti, bet suprantami.
„Man ministrų žingsniai nebuvo tikėti, nors suprantami, nes kažkuria prasme mano reakcija į tai buvo panaši (...). Man tiesiog kilo klausimas, kad jei iš tiesų Vyriausybė turėjo kažką padaryti nuo 00 val. 00 min., tai galbūt tai yra mano atsakomybė, o ne dviejų ministrų“, – aiškino I.Šimonytė.
Premjerė G.Landsbergio reakciją pavadino „ūmia“, tačiau vertindama kritikos užsienio ministrui pobūdį, ir iš ko jis tos kritikos sulaukė, premjerė teigė tokią ministro reakciją suprantanti.
„Kai buvo formuojama Vyriausybė, vienas iš mano pačios pasakytų dalykų buvo tai, kad labai svarbu yra galėti paaiškinti, ką darai. Jei matai, kad niekaip negali paaiškinti, ką darai, nes tave žmonės tuo pačiu metu kritikuoja už du tarpusavyje priešingus dalykus, ir kas dar įdomiau, kad tave kritikuoja tie žmonės, kurie anksčiau nebuvo pastebėti kaip dideli sankcijų „Belaruskalij“ entuziastai“, – pastebėjo premjerė.
Ji teigė šiuo atveju neturinti omeny prezidento Gitano Nausėdos, tačiau būtent šalies vadovo patarėjus.
„Kai kurie prezidento patarėjai žino, apie ką aš kalbu. Ir tikrai ta reakcija, ir staigus aiškinimas užsienio reikalų ministrui, kad tu nuvylei mūsų partnerius, nors partneriai tikrai mums jokių pretenzijų dėl to neturi – galbūt ir natūrali ministro reakcija tokiu atveju“, – įvertino I.Šimonytė.
Paklausta, kaip ketina atšildyti santykius su Prezidentūra, premjerė juokavo, jog nėra būtinybės, jog šie santykiai „virtų“.
„Kalėdos – stebuklų metas. Bet šiaip man atrodo, kad nėra didelės būtinybės, kad tie santykiai būtų tokie šilti, kad jie virtų. Man atrodo, jog svarbūs du dalykai: kad nėra ginčo dėl galutinio matymo, kur mes esame, kur mes priklausome ir kokia apskritai mūsų geopolitinė laikysena. Dėl to jokių didelių ginčų nesu pastebėjusi ir jų niekada nebuvo.
Kitas dalykas – kad veikiame Konstitucijos ribose, ir tai turbūt pats svarbiausias klausimas, per kurį visada reikia testuoti savo ir savo partnerių sprendimus“, – įsitikinusi I.Šimonytė.
Visgi, premjerė užsiminė, kad antradienio sprendimas dėl tolimesnio Vyriausybės darbo esama sudėtimi nėra galutinis.
„Turime aiškų sutarimą, kad arba iki sausio 31 dienos turime labai aiškius atsakymus, visus, kurie susiję su mūsų nacionaliniais sprendimais (...) arba, jeigu mes nesugebame to pasiekti, galėsime konstatuoti, jog nepadarėme to, ką turėjome padaryti, ir tada vertinsime situaciją vėl iš naujo“, – neslėpė premjerė.
