Pradėjusi susidūrimą su Kinija dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vyriausybė buvo palikusi nuošalėje šalies vadovą. Tai pareiškė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Prezidentūra dabar žada reikalauti Vyriausybės plano, kaip ketinama reaguoti į augantį Kinijos spaudimą. Prie opozicijos, jau seniai kritikuojančios valdančiuosius dėl esą vienašališkos ir neapdairios politikos, vis garsiau jungiasi verslininkai. Jie labiausiai piktinasi valstybės politikos nenuoseklumu.
Politikos užkulisiuose jau seniai buvo kalbama, kad Prezidentūra tik dėl akių deklaruoja pritarimą aštrėjančiai Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos kovai su Kinija dėl Taivano.
Konservatoriai savo poziciją labiausiai grindžia tuo, kad ji pelnė išskirtinį JAV dėmesį ir palaikymą.
Prezidentūra ir anksčiau viešai yra skelbusi, kad valdantieji iki galo neįvertino galimo Kinijos atsako į savo veiksmus ir jo padarinių. O pastaruoju metu vis garsiau nuogąstaujama, kad Lietuvai tai gali kainuoti daug daugiau, nei ramina valdžia.
„Viskas susikomplikavo tada, kai buvo prieita prie detalių. O detalės su prezidentu nebuvo derintos. Su prezidentu apskritai nebuvo diskusijos iki to momento, kai kilo triukšmas viešojoje erdvėje.
O kai reikalas tapo viešas, vyko jau pasekmių amortizavimas, o ne planavimas į ateitį“, – kalbėjo A.Skaisgirytė.
Taigi galima suprasti, jog G.Nausėda manė, kad galima atidaryti Taivaniečių atstovybę, tokių yra ir kitose šalyse – tik Taibėjaus, o ne Taivano vardu.
O kad rengiasi žengti tokį radikalų žingsnį ir atidaryti Taivaniečių atstovybę, dešinieji prezidento neinformavo.
Judesiai buvo per staigūs
A.Skaisgirytė nepuolė neigti pagrindinio valdančiųjų argumento, kad žingsnis dėl Taivaniečių atstovybės padėjo Lietuvai pelnyti ypatingą JAV, aštrinančių strateginę konkurenciją su Kinija, paramą.
Tačiau, pasak patarėjos, Vyriausybė nepasistengė sutelkti Lietuvai didesnės paramos Europos Sąjungoje, kuri į konfrontaciją su Kinija žvelgia labai atsargiai.
„Norėtųsi, kad bendraminčių, ypač Europoje, būtų gerokai daugiau. Tam reikia ne tik aktyvumo, bet ir nuolatinio sunkaus diplomatinio darbo, kuris duotų rezultatų.
Tą darbą dar turėsime atlikti, pirmiausia mūsų diplomatinės tarnybos pastangomis. Valstybės vertybinė politika – kaip dviašmenis kalavijas: juo gali ir kirsti, ir susižeisti. Reikia turėti įgūdžių juo naudotis, kad išeitų naudotis gerai“, – kalbėjo A.Skaisgirytė.
Prezidentūros atstovė, be kita ko, klausė, kaip bus kompensuojami nuostoliai, kuriuos jau patiria šalies verslas.
Be to, patarėja atkreipė dėmesį, kad padėtis ima gąsdinti ir užsienio investuotojus.
„Nenorime daryti staigių judesių, kurie galbūt vėl mums pakenktų.
Turime gerai pasverti, kodėl atsidūrėme šioje situacijoje ir nepakankamai mąstėme apie pasekmes. Prezidentas labai gerai apgalvos šitą situaciją“, – apie tolesnę Lietuvos taktiką atsargiai kalbėjo A.Skaisgirytė.
Kvietė lyg į Pažadėtąją žemę
Dabartinio karo fone buvusi Vilniaus politika Pekino atžvilgiu atrodo itin paradoksaliai. Mat aukščiausi šalies pareigūnai dar visai neseniai Kiniją vaizdavo kaip itin reikalingą Lietuvai partnerę ir ragino verslą ten investuoti.
Pavyzdžiui, antrąją kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė vieno paskutinių savo vizitų metu lankėsi būtent Kinijoje ir apie šią šalį kalbėjo kaip apie Pažadėtąją žemę.
Pekine susitikusi su Kinijos prezidentu D.Grybauskaitė nė žodžiu neužsiminė apie kokias nors žmogaus teisių problemas ir tvirtino, kad Lietuvai labiausiai turi rūpėti, kaip pasinaudoti ryšiais su Kinija tuo metu, kai viso pasaulio ekonomika lėtėja.
Durys atsivėrė nelengvai
Prieš D.Grybauskaitės vizitą į Kiniją aktyviau brautis į jos rinką verslininkus ragino ir Vyriausybė. Buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius prisiminė, kad Kinijai atrasti prireikė ne vienų metų.
Bet verslininkai tikina, kad visas buvęs įdirbis nuėjo perniek. Dėl to apgailestauja ir A.Butkevičius.
Anot politiko, dabartinė situacija prilygsta tai, kuri buvo susiklosčiusi po Dalai Lamos vizito Vilniuje, kai jis buvo susitikęs su buvusia šalies vadove D.Grybauskaite: „Tada Lietuvai faktiškai buvo uždarytos durys tiek ekonomikoje, tiek ir mokslo bei švietimo srityse.“
Ekspremjero teigimu, atšildyti santykius su Kinija ir grįžti į jos rinką buvo ypač sudėtinga: „Kai kuriais atvejais reikėjo dvejų metų, kad mūsų verslininkai galėtų įkelti koją į Kiniją. Bet dabar priimti sprendimai mūsų verslui atsilieps ypač neigiamai.“
A.Butkevičius mano, kad dėl to kalta neapgalvota politika. Jo teigimu, Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija privalo kalbėtis su Kinijos diplomatais ir paaiškinti visas su Taivaniečių atstovybės atidarymu susijusias aplinkybes.
Dar prieš visiškai uždarant Lietuvos atstovybę Kinijoje ekspremjeras prognozavo, kad ji susidurs su milžiniškais sunkumais ir apribojimais, jai esą bus uždarytos visos durys: „Manau, kad dabar kokiems 5 metams reikia pamiršti Kiniją.“
Galime padėti tašką?
Kitas buvęs premjeras Saulius Skvernelis irgi mano, kad Lietuva santykiuose su Kinija jau gali dėti tašką. Dėl to jis negailėjo kritikos dabartiniams valdantiesiems.
„Jei sakome, kad mūsų eksportas į Kiniją sudaro nereikšmingą dalį, tai reiškia, jog pamirštame žmones, kurie Lietuvoje kuria verslą, išlaiko darbuotojus, moka mokesčius. Apie tai valdantieji nekalba.
O naujų rinkų paieškos dabar užtruks ne savaitę ir ne mėnesį – tai ilgai trunkantis procesas“, – portalui lrytas.lt sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
Pasak Seimo nario, pirmiausia prieš žengiant tokį žingsnį reikėjo pagalvoti ir įvertinti visas rizikas, laikytis bendros pozicijos ir tų taisyklių, kurių Kinijos atžvilgiu sutarta laikytis Europos Sąjungoje: „Reikėjo padaryti tai, ką padarė kitos valstybės, – prekybos atstovybę pavadinti ne Taivaniečių, o Taibėjaus pavadinimu.
Bet mes sugalvojome būti tokie patys kiečiausi ir pažiūrėti, kas bus. Na, tai ir pamatysime, kuo viskas baigsis. O dabar, be abejo, būtina ieškoti, kaip išeiti iš šios situacijos. Reikia ieškoti diplomatinių kelių.“
Be to, S.Skvernelis mano, jog valdžia turėtų labai aiškiai pasakyti, kas Lietuvos nedomina, kad verslas aiškiai žinotų, su kuo ši Vyriausybė neskatina bendradarbiauti.
Pasigedo ilgalaikio požiūrio
Tuo metu šalies verslininkai ir ekspertai mano, kad Lietuvos ginčo su Kinija pasekmes pajus ir gyventojai, – sumažėjus įmonių pajamoms mažės darbuotojų algos, gali kilti kainos.
Antai vienas Vilkiškių pieninės įkūrėjų Gintaras Bertašius „Delfi TV“ laidoje tvirtino, kad Kinijos rinka bendrovei buvo svarbi, patekti į ją buvo itin sudėtinga, įdėta daug darbo, o gautas pelnas leido didinti atlyginimus.
G.Bertašius apgailestavo, kad nėra politikos tęstinumo ir verslininkai nežino ilgalaikio valstybės požiūrio.
Anot verslininko, kiti Baltijos šalių pieno perdirbėjai ir eksportuotojai su panašiomis problemomis nesusiduria, tai – išskirtinai Lietuvos įmonių problema.
Ragino pripažinti klaidą
Tiek Lietuvos ir Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius, tiek Lietuvos eksporto klubo pirmininkas Kęstutis Černeckas toje pačioje „Delfi TV“ laidoje pažymėjo, kad situacija eksporto su Kinija srityje žaibiškai ėmė keistis nuo rugpjūčio, – eksportuotojai ėmė negauti užsakymų, buvo atšaukiamos sutartys.
„Tokiu atveju verslui liko viena išeitis – paimti ir pakeisti siuntėjo šalį“, – kalbėjo K.Černeckis ir pažymėjo, kad verslas ėmė dairytis į Estiją ar Latviją.
Tuo metu, pavyzdžiui, prancūzų tekstilės eksportuotojai į Kiniją sulaukė ženklų, kad pasirinktų kitus, ne Lietuvos, tiekėjus.
Anot R.Radvilavičiaus, gali būti, kad Lietuvos verslas masiškai kelsis į Latviją, naudosis šios šalies uostais arba Gdansko uostu Lenkijoje.
„Kinai elgiasi subtiliai. Jie oficialiai jokių sankcijų nėra paskelbę, viskas vyksta užveržimo ir atleidimo principu: vienur užveržia, kitur atleidžia“, – dėstė Lietuvos ir Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius.
K.Černecko nuomone, dėl dabartinės situacijos gali didėti kainos, o jų augimas prisidės ir prie vis didėjančios šalies infliacijos: „Biudžeto deficito neišspręsime nei taršos mokesčio atsiradimu, nei nekilnojamojo turto mokesčiais. Skylė kur kas didesnė. Vyriausybė turės ieškoti sprendimų, kaip šį dalyką išspręsti“, – įsitikinęs verslininkų atstovas.
Eksporto klubo pirmininko nuomone, Vyriausybė turėtų pripažinti, kad Taivano projektas buvo klaida: „Lietuvos politikai užsižaidė geopolitinėse lenktynėse ir pastatė ne ant to žirgo.“
Valdžia privalo tartis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjo ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, šiuo metu problemų su Kinija patiria tiek importuojančios, tiek eksportuojančios Lietuvos įmonės.
Anot jo, didelių bėdų mums gresia ir dėl to, kad Kinija pradeda sekti produkcijos kilmės šalis.
„Pavyzdžiui, kokia nors Lietuvos bendrovė gamina komponentus Vokietijos automobilių įmonei, o tos detalės jau po to vežamos į Kiniją kaip galutinis produktas, kaip automobilis.
Jei Pekinas pradeda sekti kilmės šalis, tai bus rimtas smūgis Lietuvos pramonei ir eksportui, nes netiesiogiai į Kiniją vežama labai daug lietuviškos produkcijos. Tada sumažėtų mūsų eksportas į ES, kuriai tenka per 80 proc. jo apimties“, – nerimavo ekonomistas.
A.Izgorodinas taip pat svarstė, kad valstybių užsienio politika turėtų būti pragmatiška, visada reikia turėti galvoje ne tik politinius užmojus, bet ir ekonominę situaciją, nes kiekvienas sprendimas turi pasekmių.
Ekonomisto nuomone, užsienio politika turėtų būti koordinuojama ES mastu – jeigu Bendrija nusprendžia palaikyti glaudesnį ryšį su Taivanu, tik tada Lietuvai tai irgi daryti apsimoka, nes ją kažkas apgintų.
„Kalbėdami apie užsienio politikos posūkius turime nepamiršti, kad mokesčius moka verslas, jis yra didžiausias darbdavys Lietuvoje.
Prieš priimant sprendimus valdžiai reikėtų konsultuotis su verslu“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Izgorodinas.
Prognozuoti dar sunku
Kad stringantis prekių tiekimas į Kiniją ir iš jos – tai rizika mūsų šalies ekonomikai, pirmadienį pripažino ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Tas poveikis gali būti ir labai mažas, ir labai didelis.
Tai, ką matome, kas yra kalbama viešojoje erdvėje, kuo skundžiasi verslas, verslo asociacijos, yra nepaskelbtų sankcijų taikymas, kurio plotis, gylis, apimtis yra neįvardijami ir neįvertinami. Todėl pasakyti, koks gali būti efektas, iš principo neįmanoma“, – kalbėjo G.Šimkus.
Varšuvos – kitoks kelias
Lietuvai susigadinus santykius su Kinija mūsų kaimynai lenkai toliau sėkmingai plėtoja ryšius su šia Azijos milžine.
Kaip pranešė „Lietuvos ryto“ korespondentas Varšuvoje Eldoradas Butrimas, importuotojų į Lenkiją sąraše kinai vis labiau įsitvirtina antroje vietoje (po Vokietijos), importas iš Kinijos kiekvieną šių metų mėnesį buvo gerokai didesnis nei pernai ar užpernai – per tris 2021-ųjų ketvirčius jis siekė 29,5 mlrd. eurų. Tai atitinkamai 26,3 ir 38,4 procento daugiau nei 2020 ir 2019 metais.
Prieš kurį laiką verslo dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ surengė Lenkijos politikų diskusiją, kaip reikėtų plėtoti santykius su Kinija.
Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Krzysztofas Szczerskis pareiškė, kad Kinija nekelia pavojaus Lenkijos saugumui, tad nėra trukdžių santykiams plėtoti.
Kadangi ES neturi bendro požiūrio į Kiniją, vienos šalys bendradarbiavimą su ja plečia, o kitos prisibijo, K.Szczerskis patarė vykdyti savarankišką politiką, kuri pagrįsta prekybos ir infrastruktūrinių ryšių plėtra.
Lenkijos ir Azijos prekybos rūmų pirmininkas Januszas Piechocinskis pareiškė, kad Lenkija turi išlaikyti tradiciškai gerus santykius su Kinija ir svariai pelnytis iš logistikos grandinės Pekinui prekiaujant su Europos Sąjunga.
Tuo metu Lenkijos parlamentaras Andrzejus Szejna pasiūlė santykius su Pekinu perkelti į aukštesnį rangą ir net įsteigti ministro santykiams su Kinija pareigybę.
