Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ diskutavo naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Įvertino valdžios sprendimus dėl Kinijos
S.Jakučionis aiškino, kad žurnalistų akimis šiemet labiausiai verta išskirti tris įvykius – Baltarusijos režimo sukeltą migrantų krizę, Lietuvos santykių su Kinija atšalimą bei vasarą įvykusias riaušes prie Seimo.
Kalbėdamas apie santykius su Kinija ir paramą Taivanui VU TSPMI profesorius R.Vilpišauskas svarstė, jog Lietuvos veiksmai per daug stebinti neturėtų, tačiau politologas dėl Kinijos pasigenda aiškesnės valdančiųjų komunikacijos.
„Politikos kryptis neturėjo stebinti, tik trūksta aiškesnio Vyriausybės ir šitų sprendimų iniciatorių komunikavimo visuomeniei, verslo bendruomenei, ypač tiems, kurie tiesiogiai jau patiria tokio sprendimo ekonomines pasekmes. <...>
Galima į tai žiūrėti plačiau, galima žiūrėti siauriau, kaip į JAV ir Kinijos, kuri pastaraisiais dešimtmečiais labai sparčiai ekonomiškai augo, sukaupė daugiau išteklių ir nemažai jų panaudoja karinėms ir kitokioms, tiek išorės, tiek savo vidaus kontrolės priežiūros priemonėms stiprinti, ir kadangi Lietuvai aktualus yra JAV dėmesys mūsų regionui ir mūsų pačių saugumui, tai dabartinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu vertinu visų pirma kaip siekį gauti daugiau JAV administracijos dėmesio ir palaikymo mums rūpimiems dalykams“, – aiškino R.Vilpišauskas.
„Iš dalies tai duoda rezultatų, kaip matome iš įvairių ministrų vizitų Vašingtone, bet Kinijos atsakas vyksta per ekonominius ryšius, kurie mus labiausiai sieja su Europos Sąjungos šalių įmonėmis. Ir iš to aš matau kylančią dilemą, kad mūsų tas pagrindinis partneris JAV nelabai gali padėti mums tvarkytis su Kinijos atsaku, nes čia jau ES ir jos atskirų valstybių pagalbos reikia“, – pridūrė jis.
S.Jakučionis savo ruožtu teigė, kad Lietuvos sprendimo parodyti palankumą Taivanui pasekmes, ko gero, bus galima pamatyti tik vėliau.
„Kitas dalykas – turbūt klausimas ne tik, ar išeis dabartiniai investuotojai, bet kiek ateis nauji, kokią investicinę aplinką kuria dabartinė Lietuvos politika ir santykiai su Kinija.
Diskutuojant, ar sprendimas leisti Taivanui atidaryti atstovybę Lietuvoje šios salos vardu, taip supykdant Kiniją, yra klaida, ar geras sprendimas, turbūt reikės daug laiko tam, kad pasvertumėme svarstykles už ir prieš, galbūt net ne vienerių metų. Tas trumpalaikis nepaskelbtų Kinijos sankcijų poveikis tikrai bus matyti kad ir artimiausiu metu, JAV strateginė parama Lietuvai turbūt nepasimatys taip greitai“, – kalbėjo BNS vyriausiasis redaktorius.
Darbas kelių krizių akivaizdoje
Jis pridūrė, jog, remiantis Lietuvos žurnalistų įžvalgomis, šiai Vyriausybei sekėsi gana sunkiai, praktiškai nepavyko pateisinti žmonių lūkesčių, kad pandemijos valdymas vyks sklandžiau, nei buvo iki tol. Tačiau, S.Jakučionio manymu, verta nepamiršti, kad Vyriausybė veikė krizių sąlygomis.
Profesorius R.Vilpišauskas taip pat pažymėjo, jog kiekviena valdžia daro klaidų, bet jos yra pastebimesnės tuomet, kai dirbama krizių akivaizdoje.
„Mūsų pačių lūkesčiai turėtų būti tinkami, ne pernelyg dideli bet kokios valdžios atžvilgiu, įskaitant ir tos, kuri ideologine prasme kiekvienam asmeniškai artimesnė. Mes, kaip piliečiai ir rinkėjai, turime reikalauti, kad visi politikai laikytųsi įstatymų, elgtųsi etiškai, bet negalime reikalauti, kad jie nedarytų klaidų, nes klysti yra žmogiška, ypač, kai turi įgyvendinti sprendimus, kuriuose dalyvauja daug įvairių institucijų. <...>
Nesusikalbėjimo ir kartais atsakomybės aiškaus neatsidalinimo ar noro pasistumti nuo savęs atsakomybę, bet prisiimti sau nuopelnus, yra labai daug, ir reikia realistiškai vertinti, ką gali padaryti politikai, veikdami krizių sąlygomis, tada ir nusivylimas bus ne toks didelis“, – aiškino jis.
R.Vilpišauskas pastebėjo, kad abi vyriausybės rodė norą mokytis iš savo klaidų ir patirties, o tai esą matoma ir kovoje su pandemija.
„Kadangi krizė ir jos valdymas labai smarkiai remiasi ekspertų nuomone ir tuo, ką daro kitos šalys, kai tik pandemija prasidėjo, mūsų diplomatai reguliariai pranešdavo Vyriausybei, kaip kitose šalyse reaguojama į pandemiją, kaip ji valdoma, tai būtent dėl ekspertų dominavimo ir jų vertinimo svarbos tai ir paaiškina, kodėl abi Vyriausybės veikia gana panašiai – čia ideologiniams klausimams ir skirtumams yra nelabai daug erdvės“, – teigė profesorius.
Kalbėdamas apie migrantų krizę pasienyje VU TSPMI profesorius bandė ją palyginti ir su Kinijos situacija. Pasak jo, matoma viena ryški tendencija – valstybės naudoja tam tikrus resursus, siekdamos daryti spaudimą kitų šalių vyriausybėms.
„Ir vienu, ir kitu atveju mes matome tai, kas šiuo metu vis dažniau matoma tarptautiniuose santykiuose – kaip valstybės išnaudoja savo ekonominius ryšius, geografinę padėtį ir žmonių judėjimo srautus tam, kad darytų spaudimą kitos šalies vyriausybei, jos vykdomai politikai, kad ta politika būtų pakeista.
Lietuva dabar minima ne tik kaip pavyzdys to, kaip Kinija išnaudoja savo galią per prekybinius ryšius su ES šalimis, bet tapo ir nuolat kartojamu pavyzdžiu kartu su Lenkija, kaip migrantų srautai gali būti išnaudojami darant spaudimą, kad Lietuvos Vyriausybė pakeistų savo poziciją Minsko atžvilgiu“, – dėstė R.Vilpišauskas.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad griežta pozicija diktatoriaus A.Lukašenkos atžvilgiu būdinga ne tik šiai Vyriausybei – buvęs premjeras Saulius Skvernelis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat griežtai kritikavo 2020-ųjų vasaros įvykius Baltarusijoje.
Pasak VU TSPMI profesoriaus, Lietuva savo veiksmais dar labiau pastūmė A.Lukašenką į V.Putino glėbį, tačiau kitokį scenarijų esą būtų labai sunku įsivaizduoti.
„Bet skirtingai nuo Kinijos, ką čia Lietuvos Vyriausybei ir apskritai politikams, įskaitant prezidentą, pavyko pasiekti, tai „europizuoti“ šitos krizės valdymą, įtraukiant Europos Sąjungą efektyviau, nei kad santykių su Kinija atžvilgiu“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
