„Deja, mašina, pavadinimu „Pandemijos valdymas“, labai dažnai išmesdavo užrašą – „Sistemos klaida“ ir matome, kad buvo veikiama be aiškaus plano, trūko ir ambicingumo, kalbu apie vakcinavimo tempus. Žinoma, matyti ir tas selektyvus įsiklausimas į sveikatos ir kitų sričių ekspertų rekomendacijas“, – LRT radijui sakė I. Segalovičienė.
„Ir tikrai labai svarbus chrestomatinis dalykas – tinkamo visuomenės informavimo nebuvimas. Šiandien dažnai dėl jo matome chaotiškumą, dezinformacijos neigiamą poveikį“, – pridūrė ji.
I. Segalovičienė taip pat išskyrė valdančiųjų negebėjimą ir nepakankamą norą susitarti su kitokią nuomonę turinčiais visuomenės atstovais.
„Paskatų trūkumas tikrai egzistavo. Prezidentas nuolat kalbasi ir su medikais, ir su mokslininkais, ir su visuomenininkais, ir su mamomis, tėčiais ir seneliais. Visoms šioms visuomenės grupėms rūpi pandemija. Todėl pagarba kiekvienam žmogui, štai ko tikisi prezidentas iš kitų valstybės institucijų“, – pabrėžė prezidento patarėja.
Sukritikavo A. Dulkio darbą valdant pandemiją
Šalies vadovo patarėja sukritikavo ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą valdant pandemiją.
„Klaidų padaryta. Ministras vis dar nėra padaręs tokių kertinių pandemijos valdymo darbų. Tikrai noriu akcentuoti, skiepai išlieka kertiniu ir svarbiausiu kovos su pandemija įrankiu ir vakcinavimas sustiprinančiąja doze išlieka ypač aktualus šiandien omikrono viruso atmainai. Deja, skiepijant suaugusiuosius sustiprinančiąja doze Lietuva jau penkta savaitė pradeda atsilikti nuo Europos Sąjungos vidurkio“, – sakė I. Segalovičienė.
„Ir panašu, kad lipama ant to paties grėblio – neturima to bazinio vakcinavimo įrankio, ką akcentuoja visos pasaulio organizacijos, – kokybiškos informacinės kampanijos. Dėl to nukenčia žmonių sąmoningumo didinimas ir kova su dezinformacija“, – pridūrė ji.
I. Segalovičienės teigimu, dar viena problema – senjorų vakcinacija. Prezidento patarėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje 60+ amžiaus grupei priklausančių gyventojų vakcinacijos lygis nesiekia 77 proc.
„Tuo tarpu daugelyje Europos Sąjungos šalių jau sukasi apie 90 proc. ir daugiau. Revakcinacijos lygiu trečdaliu atsiliekame nuo Europos Sąjungos medianos. Ir šis darbas labai svarbus yra ir jis turi įtakos toliau mūsų pandeminei situacijai, akumuliuojasi tos klaidos. Ir, pavyzdžiui, nepakankamas vakcinuotų, revakcinuotų senjorų procentas kritiškai svarbus hospitalizacijai ir mirtingumui, ypač, kai kalbame apie omikroną“, – pabrėžė ji.
Jei nebus užtikrintas testavimo prieinamumas, prezidentas svarstys kreiptis į KT dėl galimybių paso vaikams
Nors prezidentas yra nusprendęs kol kas nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso taikymo vaikams nuo 12 metų, tai, ar to nedarys ateityje, priklausys nuo vienos sąlygos, teigia I.Segalovičienė. Pasak jos, jei bus pastebėta, kad mokyklose vykdomas testavimas nėra prieinamas, prezidentas iš naujo svarstys kreipimąsi.
„Prezidentas yra nusprendęs šiuo metu nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl kelių priežasčių. Pirmoji priežastis yra tai, kad jau esantis nagrinėjimas Konstituciniame Teisme tikrai atsakys į ne vieną klausimą ir dėl galimybių paso vaikams taip pat: dėl nediskriminavimo principo, dėl įvairių kitų aspektų. Antra priežastis – tai, kad prezidentas galimybių pasą šiandien mato iš tiesų kaip testavimo skatinimo priemonę. Šiandien galimybių paso vaikams visas konstruktas yra padarytas taip, kad, testuojantis mokykloje įprastiniu testu, vaikai gali gauti galimybių pasą. Testavimas ne tik leidžia gauti, bet ir svarbiausiai užtikrina galimybę maksimaliai ilgai tęsti kontaktinį ugdymą. Mūsų nuomone, Vyriausybė turi užtikrinti, kad mokyklose vykdomas testavimas suteiktų galimybę kiekvienam absoliučiai vaikui gauti galimybių pasą“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė patarėja.
Todėl, jos teigimu, mokiniams grįžus iš atostogų, Prezidentūra iš naujo vertins, ar verta kreiptis dėl galimybių paso vaikams į Konstitucinį Teismą. Tai, anot jos, priklausys nuo to, kaip pavyks užtikrinti testavimo prieinamumą.
„Grįžus vaikams iš atostogų mes vertinsime, ar mokyklose vykdomas testavimas yra prieinamas ir, jei bus išlaikytos prieinamumo testavimo sąlygos, prezidentas nemato poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą ir stabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimą. Jei tos sąlygos nebus išlaikytos – prezidentas svarstys kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – teigė I. Segalovičienė
Trečiadienį prezidentui Gitanui Nausėdai iniciatoriai įteikė surinktus gyventojų parašus dėl galimybių paso veikimo stabdymo. Tačiau po jų apsilankymo Prezidentūroje šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis pažymėjo, kad prezidentas pats į Konstitucinį Teismą nesikreips. Kaip informavo patarėjas, prezidentas paprašė Konstitucinio Teismo „maksimaliai greitai“ išnagrinėti dalies Seimo narių kreipimąsi dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai.
ELTA primena, kad po to, kai prieš Kalėdas Prezidentūroje apsilankė kelis kartus prieš galimybių pasą vaikams protestavusios „Basos mamos“, I. Segalovičienė buvo užsiminusi, kad šalies vadovas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams nuo 12-os metų taikymo.
