Koronaviruso pandemija pastaruoju metu atrodė perėjusi į savotišką stabilios inercijos fazę.
Tačiau iš aukščiausių tribūnų vietoj savigyros pasigirdo kalbos apie naują griežtą karantiną, nors anksčiau tokia galimybė buvo atmetama.
Valdžios galvos ramina, kad naujas karantinas tęstųsi trumpai, be to, verslo ir gyventojų nuostolius valstybė patikimai kompensuotų.
Pagrindinė priežastis, kuri lemia šį procesą, – omikron atmaina, kelianti paniką visame pasaulyje ir jau privertusi dalį šalių grąžinti dalį ribojimų ar griežtų priemonių.
Bet daugelis Lietuvos žmonių tai įvertins kaip valdžios pripažinimą, kad ji vėl susimovė kovoje su virusu, ir jai primins ankstesnius pažadus nebesigriebti karantino.
Negana to, prasidėjo neramumai dėl galimybių paso – šią savaitę įteisinta tvarka, kad jis nebegalioja tiems, kurie antrąja doze pasiskiepijo prieš septynis mėnesius ir dar nėra gavę trečiosios. Nerimsta protestai ir dėl galimybių paso įvedimo vaikams nuo 12 metų.
Prie viso to pridūrus pasipiktinimo bangas, kurias sukėlė vaizdai iš tokių dešimttūkstantinių renginių kaip atlikėjo Selo koncertas, galima tvirtai prognozuoti, kad įsižiebs nauji protestai prieš valdžią ir jos pandemijos valdymo strategiją.
Visa tai sustiprins politinius konfliktus tarp valdančiųjų ir opozicijos bei Prezidentūros, taip pat valdančiosios koalicijos viduje.
Dar vienas su pandemija susijęs ir sprogstamąją galią turintis procesas – kainų augimas, kurį iš dalies nulėmė koronavirusas.
Kita priežastis – visame pasaulyje augančios energijos išteklių kainos.
Valdantieji aiškina, kad tai nieko labai bloga nežada, be to, yra nesustabdoma, bet tuo pat metu vėl planuoja mokesčių reformą. Tiesa, pastaroji gali būti vėl atidėta, nes „ne metas“.
Tuo metu opozicija tvirtina, kad kainų augimo ir infliacijos rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje dėl blogos valdžios finansų politikos, ir kaltina valdančiuosius nepasirengus šiai krizei.
Analogiškas vaizdas ir nelegalių migrantų iš Baltarusijos krizės bei užsienio politikos iššūkių apskritai fronte.
Patys valdantieji sudavė sau triuškinamą smūgį su JAV sankcionuoto, bet Lietuvos taip ir nesustabdyto baltarusiškų trąšų tranzito skandalu ir iki šiol nežino, kaip jį užbaigti.
Tačiau nelegalų antplūdis, kuriam pavasarį valdžia buvo visiškai nepasiruošusi lyg kelininkai žiemai, nepaisant paties Minsko grasinimų, lyg ir atslūgo.
Tai valdančiuosius vėl paskatino girtis krizės suvaldymu – kaip ir rudenį, kai jie su G.Nausėda pliekėsi dėl to, kas vertesni tos šlovės spindulių.
Šiaip ar kitaip, Minsko režimas bet kada gali atnaujinti spaudimą, o ir dabar pasienio miškuose įstrigę daugybė jo įkaitais tapusių nelegalų.
Nekokia naujiena ir ES pasienio apsaugos agentūros „Frontex“, nuo vasaros stebėjusios padėtį Lietuvoje, „primygtinės rekomendacijos“ atsisakyti atstūmimo ir apgręžimo politikos – esą ji prieštarauja žmogaus teisėms ir tarptautinėms normoms, todėl vėl reikėtų grįžti prie įprastinių prieglobsčio prašytojų priėmimo ir vertinimo procedūrų.
Būtent apie kirčių iš ES pavojų visuomet perspėdavo dabartinės migrantų apgręžimo praktikos kritikai, tarp kurių yra ir valdančiųjų atstovų, pridurdami, kad grupinio atstūmimo veiksmus reikėtų bent papildyti aiškesne humanitarinės pagalbos pažeidžiamiausiems asmenims tvarka.
Aukšti mūsų pareigūnai atkirto, kad „Frontex“ rekomendacijos jiems nė motais, o ta agentūra apskritai gali eiti lauk.
Be to, tvirtinama, kad ES viršūnės ir dauguma Europos politikų remia Lietuvos veiksmus ir jai siekia tik padėti.
Panašiai valdžia aiškina šalies viduje ir išorėje stiprėjant kritikai ir nuogąstavimams dėl kaktomušos su Kinija ir paramos Taivanui.
Prie opozicijos, verslo, pliekiančių Vyriausybę dėl neapskaičiuoto bei neapdairaus ėjimo, prisidėjo ir prezidentas.
Mat nosį nuo Lietuvos ima sukti dalis užsienio investuotojų, taip pat tos pačios ES, kuri, skirtingai nei Vilnių remiantis Vašingtonas, dar nenori susiremti su Pekinu, politikų.
Konfrontacija tarp Vakarų ir tokių režimų kaip Kinija ir Rusija kitąmet greičiausiai dar paaštrės, ypač jei pastaroji pradės atvirą karą su Ukraina.
Tačiau ar mūsų politikos vairininkams, besipešantiems prezidentui ir valdantiesiems pakaks išmanymo suvaldyti valstybės laivą tose globalinėse audrose?
Bet kokiu atveju iškalbinga ir tai, kad ši Vyriausybė metus baigia tokiu rekordiniu pasitikėjimo nuosmukiu, kokį turėjo tik prieš dešimtmetį į krizes taip pat nėrusi ir pirmus metus riaušėmis prie Seimo pasižymėjusi A.Kubiliaus vadovaujama konservatorių Vyriausybė.
Pagal „Vilmorus“ apklausą, kurios rezultatus skelbė „Lietuvos rytas“, I.Šimonytės vairuojamu ministrų kabinetu pasitiki vos per 17 proc. piliečių, o nepasitiki daugiau kaip 47 proc.
Tarp nemėgstamiausių politikų atsidūrė konservatorių lyderis G.Landsbergis, pasiekęs 66 proc. antirekordą.
Visų laikų žemiausi ir premjerės I.Šimonytės reitingai – atitinkamai per 30 ir 52 proc.
Bene blogiausia tendencija – vos keliais politikais visuomenė pasitiki labiau negu nepasitiki. Tai dar vienas įtampos visuomenėje ir nusivylimo ženklas.
