„Esu šiek tiek sutrikusi, kadangi pirmadienį su prezidentu kalbėjomės apie galimybių pasą vaikams. Jokių ultimatumų Vyriausybei išsakyta nebuvo“, – stebėjosi I.Šimonytė.
Premjerės teigimu, prezidentas su ja pasidalijo praktine problema, susijusia su perpildytomis testavimosi vietomis, su kuria susidūrė jo artimos aplinkos žmonės.
„Prezidentas pasidalijo praktine problema, su kuria, kaip suprantu, susidūrė kažkoks jo artimos aplinkos žmogus, kurio galbūt paaugliai vaikai yra neskiepyti ir kuris pabandė užregistruoti vaiką PGR testui.
Pasirodė, kad tai yra sudėtinga padaryti. Akivaizdu, kad greičiausiai tai bus sudėtinga padaryti dar kurį laiką, kadangi matome, jog atvejų skaičius kyla. Veikiausiai taip yra dėl omikrono atmainos, kuri tuoj taps dominuojančia. Tai yra reali praktinė problema.
Tik tiek, kad antigenų testo papildymas tos problemos nesprendžia, nes vis tiek reikės registruotis į mobilųjį punktą ir ten atlikti testą panašiai, kaip ir PGR“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Problemos sprendimo ieškos ne ultimatumų būdu
Ministrė pirmininkė akcentavo, kad ugdymo įstaigose vaikams atliekami greitieji antigeno testai nebūtų išeitis, nes jų duomenys nėra suvedami į esveikatos sistemą.
„Problema yra tokia, kad tie testai yra daromi tokiu savitestavimosi principu. Tai reiškia, kad ne medikai ar žmonės, kurie interpretuoja duomenis mediciniškai, taip, kaip tai vyksta laboratorijose, vertina rezultatą, o patys besitestuojantys vaikai ar mokytojai. Todėl tokių duomenų vedimas į esveikatą būtų komplikuotas.
Bet problema yra aiški. Ta problema veikiausiai didės, nes didės atvejų skaičius ir jis didės pakankamai ženkliai, todėl žmonių, kurie norės registruotis testavimui taip pat bus daugiau.
Mes ieškosime šios problemos sprendimo, bet ne kažkokių ultimatumų būdu, o tuo, kuris atrodys optimalus“, – į prezidento pareiškimą atsakė Vyriausybės vadovė.
I.Šimonytė patikino problemą tikrai išgirdusi ir ieškosianti būdų jai spręsti. Kokie jie bus, ji žadėjo informuoti kitą savaitę.
Iškėlė ultimatumą
Prezidentas antradienį pasiūlė kaip vieną iš galimybių paso gavimo vaikams nuo 12 metų būdų taikyti ir antigeno testus. Jei Vyriausybė į galimybių paso išdavimo kriterijus vaikams neįtrauks neigiamo greitojo antigenų testo, jis pažadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
„Mes kreipsimės į KT, jei galimybių paso situacija liks tokia, kokia yra dabar. Vakar susitikęs su premjere aš pasiūliau tokį sprendimą: Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų greitąjį antigeno testą.
Jei tai nebus padaryta, kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą kvestionuodamas tokio, koks yra, galimybių paso 12–15 metų vaikams atitikimą Konstitucijai“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė G.Nausėda.
Pasak šalies vadovo, jei Vyriausybė tai padarytų, „mokiniai galėtų gauti galimybių pasą mokykloje ir tai nesukeltų jokių problemų, nepatogumų ir taip nuo mūsų reformų ir pandemijos valdymo sistemų pavargusiai visuomenei“.
Prezidentas praėjusią savaitę pranešė, kad dėl galimybių paso į KT nesikreips, tik paragino Teismą greičiau imtis Seimo narių grupės prašymo įvertinti dokumento konstitucingumą, o dėl galimybių paso vaikams sakė nuspręsiąs įvertinęs galimybes jį gauti mokyklose.
Galimybių pasas 12 metų ir dviejų mėnesių amžiaus vaikams įvestas nuo gruodžio 28 dienos. Be jo negalima lankytis prekybos ir pramogų vietose, bet dokumento nereikia mokyklose ar būreliuose. Anksčiau galimybių paso reikėjo vaikams nuo 16 metų.
Norint gauti galimybių pasą reikia būti pasiskiepijus arba persirgus koronavirusu, taip pat jį galima gauti turint neigiamą PGR tyrimo rezultatą. Anksčiau buvo galima gauti galimybių pasą su greituoju antigeno testu, tačiau nuo gruodžio tokia galimybė panaikinta.
