Griežtai įvertino valdžios veiksmus dėl Taivano atstovybės: Lietuva padarė viską, kad atsidurtų kampe

Spręsdama konfliktą su Kinija dėl Taivano atstovybės Lietuva save įspraudė į tokią situaciją, kai problemų sukeltų tiek atsitraukimas atgal, tiek pajudėjimas į priekį, įsitikinęs politologas Šarūnas Liekis. Pasak jo, pagrindinė problema šiuo metu yra net ne atstovybės pavadinimas, o tarptautinių įsipareigojimų sulaužymas.

Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šarūnas Liekis<br>M.Patašiaus nuotr.
Šarūnas Liekis<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 6, 2022, 6:21 PM, atnaujinta Jan 6, 2022, 6:40 PM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas, politologas ir socialinių mokslų daktaras Šarūnas Liekis bei Taivano lietuvių bendruomenės atstovė Aušra Andriuškaitė.

Siūlo „filmo juostą atsukti atgal“

Š.Liekis svarstė, jog susiklosčiusi konfliktinė situacija su Kinija buvo visiškai prognozuotina.

„Kai mes žiūrime į tuos žingsnius, kurių ėmėsi nauja Vyriausybė, akivaizdu, kad ta linija prieštaravo ankstesnei linijai, nuo 1991 metų priimtiems Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, sutartims, jų tarpe ir deklaracijai dėl dvišalių santykių, kur aiškiai buvo pasakyta, kad Lietuva įsipareigoja neužmegzti oficialių santykių su Taivanu.

Dabar aiškina, kad tai nėra oficialūs santykiai, jei nėra užmegzti diplomatiniai santykiai. Mano nuomone, tai akivaizdus nusišnekėjimas, nes šiuo žingsniu buvo žengtas žingsnis link oficialių santykių. <...>

Dabar kas buvo padaryta, tai akivaizdu, kad padaryta praktinės politikos prasme. Kai kalbame apie diplomatinių santykių ekologiją, sveikatą ir apskritai tarptautinę sistemą, padaryti visiškai nelogiški žingsniai su akivaizdžia žala sau, ir dabar bet kuris atsitraukimas nuo tų tarptautinės teisės principų laikymosi bus suvoktas bet kuriuo atveju kaip problematiškas“, – svarstė politologas.

Š.Liekis pridūrė, jog Lietuva save įspraudė į tokią situaciją, kai problemų sukeltų tiek atsitraukimas atgal, tiek judėjimas į priekį.

„Kitaip sakant, mes patys save uždarėme į kampą, kas bet kurioje diplomatinėje tarnyboje būtų visiškai neleistina. Bet kurie diplomatai tokios situacijos bandytų išvengti, bet Lietuva padarė viską, kad atsidurtų kampe“, – kritikos negailėjo jis.

Politologo manymu, iš šios situacijos Lietuvai išbristi bus itin sunku, o jei ir bus išbrista, tai su šimtamilijoniniais nuostoliais. Jo nestebina ir tai, kad Lietuva kol kas nesulaukė didelės paramos iš užsienio partnerių.

„Užsienio partneriai turi savo politiką, Europos Sąjunga turi savo politiką Kinijos atžvilgiu, ir Lietuvos žingsniai jai prieštaravo. Būtų naivu tikėtis ES palaikymo tai politikai, kurią tu pats ėmeisi griauti, pats prijauki ir bėgi pas juos skųstis. Atrodo kaip vaikų darželyje.

Reikia suprasti, kad bet kuris bandymas neteisėtais būdais kurti teisę eina prieš tavo interesus. Juk visada Lietuva pati deklaravo, kad iš neteisės negimsta teisė. Šiuo atveju mes elgiamės kaip neteisinė valstybė dvišaliuose santykiuose su Kinija ir tikimės kažkokių teisinių dividendų“, – aiškino Š.Liekis.

Jis pridūrė, jog visiškai nebuvo pagalvota apie tai, koks poveikis po šio sprendimo bus piliečiams, ekonomikai, tarptautiniam statusui. Pasak politologo, dabar reikia padaryti tvirtą politinį sprendimą ir „filmo juostą atsukti atgal“.

„Labai rimta priežastis yra ta, kad valstybės institucijos nesugeba įvertinti visų rizikų ir nesugeba priimti optimalaus sprendimo, kuris būtų naudingas Lietuvos rinkėjams. <...>

Aš nemanau, kad vien pavadinimas yra problema, aš manau, kad problema yra dvišalės sutarties su Kinija sulaužymas. Yra vienintelis realus bandymas – atsukti filmo juostą atgal, kiek įmanoma, ir pradėti bandyti atstatyti situaciją, kuri buvo iki šiol. <...> Kažkoks sprendimo variantas, nors ir bus su nuostoliais, bet jis mažų mažiausiai sustabdys neigiamas tendencijas. <...>

Kai buvo savo laiku padarytas politinis sprendimas dėl Taivano, taip dabar reikia padaryti politinį sprendimą dėl atsitraukimo, jei yra įmanomas“, – pabrėžė VDU politologas.

Taivaniečiai Lietuvai dėkoja ir toliau

Taivano lietuvių bendruomenės atstovė Aušra Andriuškaitė savo ruožtu kalbėjo, jog taivaniečiai Lietuvą šiuo metu itin palaiko ir jaučia jai padėką. Pasak pašnekovės, visa informacija, kuria dalijamasi Lietuvoje, netrukus pasiekia ir Taivano gyventojus.

„Kas vyksta Lietuvoje, Taivane atsiduria tuo pačiu momentu – informaciją, kuri yra Lietuvoje, Taivane tikrai visi žino ir mato, diskutuoja. Paskutinis momentas, kai prezidentas kaip ir nepalaikė Taivaniečių atstovybės pavadinimo, susilaukė irgi atgarsių iš internautų. Yra tokių komentarų, kad prezidentas turbūt nesutiko dėl žodžio „atstovybė“, jis turbūt norėtų pakeisti į „ambasadą“, – svarstė A.Andriuškaitė.

Pasak jos, taivaniečiai grėsmę iš Kinijos jaučia nuolat ir jau daugybę metų, tačiau gyventojai jau spėjo su tuo susitaikyti.

„Kai Taivane gyveni ilgesnį laiką, su tuo dalyku kaip ir susitaikai. Žinoma, mes visą laiką žinome, kad ta grėsmė yra ir yra nukreipta į Taivaną. Galbūt naujai atvykusiems užsieniečiams yra sudėtingiau, nes tos informacijos yra daugiau ir dažniau – Kinija kerta oro erdvę, jūrų keliais Taivano teritorijoje pasirodo. Tai tuo atveju mes, ilgesnį laiką gyvenantys Taivane, jau pripratome, ir tikime, kad karas nekils, grėsmės nebus, kad kitos šalys neleis tam įvykti“, – kalbėjo Taivano lietuvių bendruomenės atstovė.

„Tikimės, kad daugiau šalių palaikys demokratinį Taivaną ir neprireiks karinių poelgių“, – pridūrė ji.

A.Andriuškaitė pažymėjo, kad taivaniečiai jau spėjo pamilti Lietuvą – šiuo metu ji atsidūrė labiausiai norimų aplankyti valstybių 10-tuke, didelio dėmesio susilaukė ir lietuviška produkcija.

„Gruodžio pabaigoje įvyko Taipėjuje maisto ir gėrimų paroda, Lietuvos stendas pasirodė pirmą kartą ir susilaukė itin didelio taivaniečių susidomėjimo, antplūdis buvo didžiulis. Daugelis taivaniečių atvažiavo iš tolimiausių Taivano kampelių, kad pamatytų mus, lietuvius, pamatytų lietuvišką stendą ir pasakytų „ačiū“, – įspūdžiais dalijosi Taivano lietuvių bendruomenės atstovė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.