Ilgametis Seimo narys: situaciją turi ištaisyti prezidentas

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad atidaryti Taivano atstovybę esamu pavadinimu buvo visiška klaida, Lietuva linksniuojama pasaulio žiniasklaidos antraštėse. Diskusijos apie Taivano ir Kinijos santykius netyla ir mūsų šalyje. Apie kylančius konfliktus „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo europarlamentaras, socialdemokratas Juozas Olekas ir pirmasis Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.

Gitanas Nausėda.<br>LRP/R.Dačkaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>LRP/R.Dačkaus nuotr.
Juozas Olekas<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma, Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma, Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 12, 2022, 4:09 PM

G.Landsbergiui siūlo atsistatydinti

Opozicijos atstovai kalba, kad dėl susidariusios situacijos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis turėtų kuo greičiau atsistatydinti arba būti atstatydintas. Juozas Olekas tokiai nuomonei pritaria pabrėždamas tai Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis.

„Pagal konstituciją Lietuvos užsienio politiką vykdo prezidentas su Vyriausybe tai aš manau, kad mums reikėtų įsiklausyti į prezidento nuomonę. Aš manau, kad mes turime priekaištų užsienio reikalų ministrui, kaip partija, socialdemokratai, ir mūsų siūlymas būtų, kad jis būtų patrauktas iš tos pozicijos. Aišku, jis pareiškė savo atsistatydinimą, bet jį užstojo Ministrė Pirmininkė“, – sakė J.Olekas.

Politikas laidoje nepasitikėjimą užsienio reikalų ministrui išreiškė ne tik partijos vardu, tačiau ir asmeniškai.

„Aš netikiu (ministru – aut.), kadangi ne pirmą kartą girdžiu, kad įvyksta ne tai, kas turėtų. Aš labiau tikiu prezidentu, žmonių išrinktu prezidentu. Jis turi žymiai didesnį palaikymą“, – teigė politikas.

Anot europarlamentaro, G.Landsbergio atsistatydinimas reikalingas dėl komunikacijos trūkumo. Politikas sakė, kad nors ir detalės dėl Taivano atstovybės ir buvo derintos su prezidentu, tačiau tikrai nebuvo derintos su politinėmis partijomis. Taip pat jis pastebėjo, kad bendradarbiavimas su Taivanu net nėra numatytas Vyriausybės programoje.

„Čia yra labai rimtas užsienio politikos keitimas, kuris nėra įrašytas į Vyriausybės programą. (...) Yra parašyta, kad mes vertinsime ir abipusiškai bendradarbiausime su Kinija. Nei vieno žodžio nėra apie Taivaną Vyriausybės programoje.

Tai čia yra pakeitimas. Mes visada užsienio politikoje, socialdemokratai, konservatoriai ar kiti, turėdavome konsensusą, bendrą sutarimą. Mes, europarlamentarai, turėjome keletą susitikimų su užsienio reikalų ministru. Nė vieno žodelio apie tai nebuvo pasakyta“, – pasakojo europarlamentaras.

Tuo tarpu J.Razma atsakydamas į tokius J.Oleko teiginius sakė, kad ne visi Vyriausybės priimami sprendimai turi būti ir būna įtraukti į Vyriausybės programą. Taip pat, jis pastebėjo, kad prieš atidarant Taivano atstovybę, jokio pasipriešinimo iš politikų nebuvo sulaukta, tačiau šiuo metu verda ginčai.

„Aš priminsiu, kai buvo paskelbta apie ketinimą atidaryti Taivano atstovybę būtent su tuo pavadinimu, tai visi politikai iš esmės arba tam išreiškė pritarimą, arba bent jau tylėjo ir buvo galima suprasti, kad nemato dėl to kažkokių problemų. Tik dabar, kai pradėjo ryškėti Kinijos spaudimas, deja, kai kurie, ar išsigandę to spaudimo, ar tiesiog įsivaizduodami, kad nemaža visuomenės dalis gali būti dėl to susirūpinusi ir galvodami apie savo rinkimų reikalus, staiga pasidarė prieštaraujantys.

Na, labai gaila, bet galima tai įžvelgti ir respublikos prezidento laikysenoje. Tai jeigu mes taip elgsimės tik galvodami apie rinkimų rezultatus, tikrai bus sudėtinga valstybę išlaikyti pažangos srityje ir šiuo atveju, kai yra toks spaudimas, tai reiktų visiems labai susitelkti ir laikytis“, – svarstė politikas.

Bendro sutarimo ieškoti dar nevėlu

Reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos išsakytą kritiką dėl atstovybės pavadinimo, J.Razma pastebėjo, kad kažką keisti būtų nenaudinga.

„Kaip atrodytume, jeigu atsisakytumėme ir išsigandę prašytume Taivano, kad jie pakeistų tą pavadinimą? Kaip mes prieš strateginius partnerius, Jungtines Amerikos Valstijas, atrodytume. Kaip kažkokie baikštūs, išsigandę. Kas norėtų su mumis turėti reikalų tokiu atveju?“ – klausimus kėlė Seimo vicepirmininkas.

Juozas Olekas kalbėjo, kad dabar reikia pasiūlymų, kaip tvarkyti susiklosčiusią situaciją, o ne kažką keisti. To prašo ir šalies prezidentas.

„Prezidentas dabar nesako ką nors keisti. Prezidentas prašo dabar užsienio reikalų ministro pateikti planą, kaip deeskaluoti situaciją. Jis jau turėjo būti, bet ar dabar jo nereikia, kad mes išspręstume situaciją?

Mes matome užsienio politikoje daug kritikos Lietuvos atžvilgiu. Mes iš tikrųjų praradome rinką Kinijoje, dabar galime prarasti ir draugus taivaniečius. Mums reikia turėti kažkokį sutarimą. Tai pasiūlykite, mieli konservatoriai. Ateikite pas prezidentą, pasiūlykite ir kitoms politinėms partijoms. Jau atsidūrėme tokioje blogoje situacijoje, aš siūliau neatsidurti joje, kalbėti prieš tai. Bet kai jau atsidūrėme, tai kaip iš jos išeiti“, – kalbėjo J.Olekas.

Konservatorius J.Razma sutiko su pašnekovo išsakyta kritika dėl trūkstamos komunikacijos su politinėmis partijomis, tačiau pastebėjo, kad tą padaryti dar nėra per vėlu.

„Kad yra tam tikrų įtampų, tai taip, bet šitoje vietoje aš tikiuosi, kad padėtis nėra tokia bloga, kad ji nebūtų ištaisyta.

Aš galiu sutikti su J.Oleko išsakytu priekaištu, kad galėjo būti daugiau pokalbių su opozicija. Aš manau, kad ir dabar dar nėra visai vėlu tai padaryti. Tikiuosi, kad mūsų Vyriausybės vadovybė ras vieną ar kitą formą pasikviesti opozicijos lyderius pasikalbėti dėl dabar tų svarbiausių tarptautinių reikalų“, – vylėsi J.Razma.

Stebėti rezultatus dar per anksti

Laidoje europarlamentaras J.Olekas ne kartą paminėjo, kad dabartiniai konfliktai su Kinija gali neigiamai atsiliepti Lietuvos verslams. Apie tai kalbėdamas J.Razma sakė, kad politikai turėtų ryšius megzti su demokratinėmis šalimis, kad tokių grėsmių ateityje būtų tik mažiau.

„Mums pamoka ateičiai, kad vis dėlto talkindami verslui, politikai turėtų orientuotis į demokratines šalis pirmiausiai. Tuose pačiuose rytuose yra šalių, kur, matyt, nėra dirigavimo verslui: ar tai būtų Japonija, ar pietų Korėja, ar Australija, kuri yra susirūpinusi dėl didėjančios Kinijos įtakos.

Gaila, jeigu politikai šioje situacijoje nepagalvojo politiškai plačiau. Bet dabar, ką matome, tai manau ateityje privers visus pagalvoti, kad turime ne beatodairiškai į bet kokias rinkas veržtis ir talkinti mūsų verslui, o vis dėlto daryti sprendimus su mažesne rizika mūsų verslui“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

J.Olekas reaguodamas į tokį atsakymą priminė pastarąjį Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vizitą į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) pabrėždamas, kad tai taip pat nėra demokratinė valstybė. J.Razma vis dėlto argumentavo, kad į JAE dažnai vyksta viso pasaulio politikai, kadangi ten vyksta verslo parodos. Taip pat politikas pridūrė, kad šiuo metu vertinti atstovybės atidarymo pasekmes verslams dar yra per anksti.

„Kalbant apie paminėtas pasekmes, tai turėtume suprasti, kad trumpajame laikotarpy tos neigiamos pasekmės jos buvo tikrai prognozuojamos ir neišvengiamos. Galutinai pasekmes turėtume vertinti po ilgesnio laikotarpio, kai bus išnaudotos dabar atsiveriančios galimybės įeiti į Taivano rinką, plačiau įeiti į JAV rinką.

Pirmieji ženklai jau yra, bet suprantama, kad jie negali įvykti per pirmas dienas ar savaites. Tam reikia bent gerų metų, gero pusmečio, kad tas pasijustų. Tie galutiniai vertinimai neturi būti daromi dabar“, – sakė J.Razma.

Lietuva praranda pasitikėjimą

Europarlamentaras pabrėždamas trūkstamą komunikaciją iš užsienio reikalų ministro minėjo, kad politinių partijų atstovams turėtų būti aiškiai parodytas siūlymas įsteigti Taivano atstovybę dabartiniu pavadinimu.

„Jūs man parodykit, kur pateikta užsienio reikalų ministro siūlymas prezidentui atidaryti atstovybę tokiu pavadinimu? Kur yra išnagrinėta, kiek mes laimėsim, o mes tikrai galim laimėti, bet kiek nuo to mes ir nukentėsim ir kur yra sprendimas? Tiek raštų nutekinot, tai nutekinkit ir šitą“, – sakė J.Olekas.

Atsakydamas į tai J.Razma sakė, kad užsienio politikoje tokios informacijos atskleidimas nėra įprastas.

„Mes turime suprasti, kad užsienio politikos reikaluose nėra priimta labai visą viešinti ir dokumentus turėti viešam pavidale ir taip jau yra, kad tie dalykai sprendžiami subtiliai, o pasekmės yra matomos ir fiksuojamos“, teigė jis.

Abu laidoje dalyvavę politikai vieningai sutiko, kad Lietuva po tokių diskusijų ir nesusikalbėjimų užsienio politikos kontekste atrodo nepatikimai. J.Olekas sakė, kad Europos Parlamente ypač jaučiama tokia pozicija iš kitų šalių, kai bandoma prašyti paramos. J.Razma vis dėlto laikėsi nuomonės, kad tokį įvaizdį iššaukė būtent prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas.

„Žinoma, kad mūsų atrodymas nėra pats pozityviausias, bet, kaip ir jūs sakėt, šioje vietoje reiktų tiesiai šviesiai pasakyti, kad tą problematiškumą sukėlė nesenas prezidento pasisakymas. Anksčiau, kad ir buvo tam tikros mūsų vidinės kovos, priekaištai, tai buvo matoma, kaip vidinių kovų išraiška. Bet kai dabar tas perauga į tokį galimą skirtingų politikos krypčių išsakymą ar bent tokias interpretacijas, tai yra labai blogai.

Aš manau, kad niekas kitas, išskyrus prezidentą, šitos situacijos negali efektyviai ištaisyti. Tai aš labai laukčiau kažkokio konkretaus jo pasakymo, kad mes laikomės jau anksčiau fiksuotos vieningos krypties“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.