Apie išskirtinį Sausio 13-osios minėjimą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo sąjūdininkas Algirdas Kaušpėdas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis, Seimo narys Kęstutis Masiulis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Pažėrė kritikos G.Nausėdai
Sąjūdininkas, muzikantas ir architektas Algirdas Kaušpėdas teigė, kad Sausio 13-osios ceremonija ir šalia jos prisišlieję mitinguotojai privertė jį rimtai susimąstyti.
„Keliais žodžiais galėčiau išreikšti, kad man skaudu ir pikta. Laisvės gynėjų dieną mes pagerbiame tuos, kurie už Lietuvos laisvę atidavė savo gyvybę ar sveikatą, nes daugiau nei 800 žmonių buvo suluošinti. Paversti tokią dieną antivakserių balaganu man yra visiškai neatsakingas ir amoralus dalykas. Tie, kurie organizavo šią, galima sakyti, gėdingą akciją, mano akyse krito, kaip liaudis sako, žemiau plintuso. Man tai tolygu išniekinti laisvės gynėjo kapą – toks skonis burnoje liko“, – įspūdžiais dalijosi A.Kaušpėdas.
Jis pridūrė, kad ceremonijos metu demonstruotas žmonių elgesys tam tikra prasme jam primena nusikaltimus.
„Išniekinimas yra nusikaltimas, ir įtariu, kad šie žmonės, prisidengdami Lietuvių tautos simboliais, laisvės šūkiais, ir ateityje niekins mūsų valstybės šventes. Spėju, kad juos išvysime ir per Vasario 16-ąją, ir per Kovo 11-ąją, bet mes, Lietuvos piliečiai, taip pat turime neatiduoti savo švenčių išniekinimui ir turime parodyti savo poziciją“, – ragino sąjūdininkas.
A.Kaušpėdas įvertino ir ketvirtadienį skambėjusius aukščiausių šalies lyderių žodžius – pasak jo, aštri kai kurių politikų retorika buvo būtina, nes situacija jau kelia nerimą. Itin neigiamai jis atsiliepė apie prezidento Gitano Nausėdos poziciją mitinguotojų atžvilgiu.
„Premjerė parodė aukštos tolerancijos dovaną. Aš matau aiškius besiformuojančius taip vadinamos „penktosios kolonos“ požymius, ir tai yra labai rimta. Mes galime sulaukti maišto, chaoso, kuriuo pasinaudos kokia nors trečia šalis, ir bandys vėl grąžinti Lietuvą į kokią nors Sovietų Sąjungą.
Maištininkus remia prezidentas, tai jo politinio manevrų dėka tie žmonės įgijo tokį įžūlumą. <...> Susidaro įspūdis, kad jam tai patiko, kad jis tai priėmė kaip dar vieną savo populistinį laimėjimą. Čia peršasi mintis, kad prasidėjo prezidento antrosios kadencijos rinkimų kampanija. <...> Aukščiausias prezidento prioritetas turėtų būti valstybės ir tautos saugumas, ir jeigu prezidentas, besirūpindamas savo populiarumu, veda šalį į pražūtį, tai jau ne politinė kova, o tai jau labai panašu į išdavystę. Pats laikas prezidentui susivokti, ką jis daro, kol dar nevėlu“, – svarstė A.Kaušpėdas.
Jis komentavo ir profesoriaus Vytauto Landsbergio pasisakymą, esą mitingavusių žmonių „negalima vadinti žmonėmis“. Pasak pašnekovo, V.Landsbergis nuo G.Nausėdos skiriasi tuo, jog nebijo pasirodyti nepopuliarus.
„Tai yra Lietuvos žmonės, su kuriais reikia kalbėtis, ir mes turime susirūpinti, kad pas mus yra tokia bėda. <...> Mes turime suvokti, kad visi esame labai pavargę nuo pandemijos, visi įsitempę, ir turime valdytis, o ne manipuliuoti ta situacija ir norėti dar kažką sugriauti, nuimti, situaciją pabloginti“, – teigė A.Kaušpėdas.
Š.Liekis: situacija dviprasmiška
Ceremoniją ir mitingą iš namų stebėjęs Seimo narys Kęstutis Masiulis teigė, kad pamatytas vaizdas jį taip pat šokiravo.
„Norėtųsi, kad gedulingas paminėjimas ir būtų gedulingu paminėjimu, ir chuliganiški išsišokimai tai man tas pats, kaip į kieno nors šermenis įsiveržtų chuliganai, pradėtų ten trimituoti, šūkalioti. Tai yra nepagarba mirusiajam. Tu gali jų negerbti, bet tai yra nepagarba sau. Atrask kitą formą ir kitą vietą“, – svarstė K.Masiulis.
Pasak jo, protestuotojus vadinti „tauta“ būtų itin netikslu.
„Yra saujelė rėksnių, kurie net kai žiniasklaidos buvo klausinėjami, nesugebėjo paaiškinti, prieš ką protestuoja. Mano supratimu, greičiausiai prieš Lietuvą“, – spėjo K.Masiulis.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis šią situaciją mato kaip dviprasmišką.
„Iš vienos pusės, paskutiniu metu matėme tendenciją, kad ribojami protestai, ieškoma preteksto protestus riboti. Kalbant apie renginio pobūdį, vieni interpretuoja tai kaip pergalės dieną, tai nėra tik liūdesio ir žuvusiųjų pagerbimo diena. Akivaizdu, kad tai yra visų Lietuvos žmonių pergalės diena. <...>
Mano nuomone, tai yra žmonių protestas, kuris yra ribojamas. Žiniasklaidos autoritetas kritęs, žmonės nelaiko, kad žiniasklaida atspindi jų nuotaikas ir norus. Ir čia ne vien tik kovido klausimai, čia yra fundamentalūs klausimai. <...> Tai reikia vis dėlto pradėti draugauti su demokratija šitai Vyriausybei, o kol kas to nesimato. Ir ta žmonių reakcija yra natūrali“, – kalbėjo Š.Liekis.
V.Landsbergio pasakytus žodžius apie protestuotojus politologas įvertino ypač neigiamai.
„Kai suskirstoma, kad tie, kurie stovi ne su mano partija, nėra žmonės, ir ką gerbiamas Vytautas Landsbergis pasakė, yra visiškai nekorektiška, peržengiant bet kokias padorumo ir politkorektiškumo ir net neapykantos kalbos ribas. Tokia pati minia stovėjo ir Sausio 13-ąją, ir tada visokių žmonių buvo.
Kur kitokia minia, nešvilpianti stovėjo šitoje aikštėje? Visi švilpė, kai atitinkamas asmuo šnekėjo, ir plojo, kai kitas atitinkamas žmogus šnekėjo. <...> Šita segregacinė politika ir yra viena pagrindinių šitos valdžios problemų“, – svarstė Š.Liekis.
Pamokos dar neišmoktos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė pastebėjo, kad nuo rugpjūčio 10-osios įvykių, kai nepasitenkinimas valdžios sprendimais peraugo į riaušes prie Seimo rūmų, nepadarytos jokios išvados.
„Mes, matyt, nieko vis dėlto nepadarėme, nes situacija atsikartoja. Rugpjūčio 10-ąją, kai visi susiskirstė į stovyklas, ir visi, kas tik nepatingėjo, išreiškė savo moralinę poziciją, dabar lygiai tas pats atsikartoja – vadinasi, mes nieko nesupratome ir nieko neišmokome per tą laiką.
Atrodo, per tiek laiko galėjome suprasti apie tai, kokią žinią protestuotojai nori pranešti, ir kažkaip galėjome ištransliuoti. <...> Man atrodo, didžiausia problema ta, kad žmonės, kurie protestuoja, jie turi svarbią žinutę, kurią skausmingai nori išsakyti, bet niekas jos neišgirsta, ir vėl atsikartoja tos situacijos, lyg užburtas ratas“, – svarstė A.Ramonaitė.
Ji pateikė pavyzdį su bažnyčioje šaukiančiu berniuku, kurį žmonės norėjo kuo greičiau išvaryti, tačiau nepasidomėjo, kodėl jis šaukia.
„Įsivaizduokime: vyksta mišios ir į į bažnyčią įbėga purvinas vaikas, pradeda rėkti. Visi pasipiktina, kaip čia galima šventoje vietoje rėkti, kuo greičiausiai jį išvaro, bet gal galėtų būti kitas scenarijus, kad kunigas prieina ir klausia: kas tau vaikeli, atsitiko, kodėl tu rėki? Ir gal paaiškėtų, kad tas vaikas yra primuštas ir sužeistas, kad jis atbėgo į bažnyčią tikėdamasis, kad yra žmonių, kurie jį išgirs ir situacija pasikeis?“, – mąstė profesorė.
Pasak A.Ramonaitės, jau atrodė, kad po rugpjūčio 10-osios riaušių situacija jau po truputį gerėja, bet dabar dalies žmonių nepasitenkinimas vėl smogė antra banga. Jos teigimu, taip pat pasirinktas blogiausias įmanomas metas protestams, nes šalia jaučiama didelė Rusijos grėsmė.
„Man labai neramu dėl šito, nes tikrai aižėja visuomenės socialinis audinys, ir mes vietoje to, kad darytumėme kažką, kad jis nustotų aižėti, dar labiau pilame į ugnį“, – svarstė politologė, pridūrusi, kad taikymosi iniciatyvos turėtų imtis valdantieji.
„Manau, kad valdžia turėtų inicijuoti kitokio tipo kalbėjimą, kažkokį veiksmą. Ką blogiausio galima padaryti, tai klijuoti etiketes, kurios dar labiau kaitina įtampą, įskaudina, ir žmonės tada tikrai nebeatleis“, – aiškino A.Ramonaitė.
