„Baigėsi aštuoni mėnesiai, kai A.Lukašenka pagrasino užtvindyti mus neteisėtais migrantais. Nuo to laiko įvyko labai daug, bet šiame etape galima pasakyti, kad hibridinė ataka yra sustabdyta, bet ji nesibaigė“, – kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, Baltarusijos pusėje situacija nesikeičia, tačiau keli tūkstančiai neteisėtų migrantų vis dar yra šios šalies teritorijoje.
„Negalime atsipalaiduoti, juolab, kad bandymai vyksta visame sienos ruože. Dabar fiksuoti keli atsiradę bandymai (kirsti sieną – aut.past.) šiaurinėje sienos dalyje. Matome, kad bando į Lietuvą patekti Kubos, Irano piliečiai, kurie tai daro atvykę per Rusiją. Žinoma, šiame etape būtų sudėtinga daryti apibendrinimus, nes nėra praėję pakankamai laiko“, – sakė A.Bilotaitė.
Paklausta apie Rusijos rolę migrantų krizėje ir ar galima matyti naujos tendencijos užuomazgas, jog migrantai keliaus per Rusiją į Baltarusiją, ir tada į Lietuvą, A.Bilotaitė pripažino, kad geopolitinė situacija yra sudėtinga.
„Visi suprantame ir matome, kad geopolitinė situacija yra labai sudėtinga, matome, kad telkiamos pajėgos prie Ukrainos sienos. Matome procesus, organizuojamus Baltarusijos režimo. Taip, turime informacijos apie tai, kad tame koordinavime aktyviai dalyvauja Rusijos specialiosios tarnybos. Todėl tikrai labai rimtai žiūrime į situaciją.
Nors galbūt nestebime didžiulio kiekio asmenų, būtent keliaujančio per Rusiją, bet tokias tendencijas matome ir stebime. Todėl labai atidžiai vertiname ir atitinkamai esame pasiruošę įvairiems galimiems scenarijams“, – įvertino ministrė.
Sekmadienį pasieniečiai nefiksavo atvejų, kad draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą būtų bandę patekti neteisėti migrantai. Šeštadienį pasieniečiai apgręžė 19 tokių užsieniečių, penktadienį – 4, ketvirtadienį – 18.
Vyks derybos su Iraku dėl priverstinio migrantų grąžinimo
Ministrė A.Bilotaitė taip pat pranešė, kad Lietuvos atstovai šiuo metu yra išvykę į Iraką, kur ruošiamasi surengti derybas dėl priverstinio Lietuvoje jau esančių migrantų grąžinimo.
„Šiuo metu užsienio reikalų ministras ir VSAT vadas yra išvykę į Iraką ir vyksta pokalbiai ir derybos dėl šių procesų. Planuojamos penkiašalės Europos Komisijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos derybos dėl priverstinio grąžinimo“, – sakė ministrė.
Šiuo metu į Iraką grąžinti galima tik tuos migrantus, kurie išvykti sutinka patys. Pasak ministrės, svarstoma pratęsti terminą, kai savo noru į gimtąsias šalis grįžtantiems migrantams išmokama tūkstantis eurų.
„Dėl tūkstančio eurų – mes matome, kad ta priemonė yra pasiteisinusi ir tikrai labai rimtai svarstome apie šios priemonės pratęsimą, todėl, kad neteisėto migranto išlaikymas kainuoja gerokai brangiau“, – tvirtino A.Bilotaitė.
Dabar išmokų skyrimas patvirtintas iki sausio 20 dienos.
A.Bilotaitės duomenimis, po tūkstantį eurų yra išmokėta 155 asmenims, anksčiau 300 eurų išmokas gavo ir išvyko 310 asmenų. Po 500 eurų, skiriamų vaikams, buvo išmokėta 11-ai asmenų.
Iš viso į kilmės šalis grąžinti 537 migrantai. Šiuo metu, pasak A. Bilotaitės, yra dar apie šimtas asmenų, kurie norėtų grįžti į gimtinę.
Prieglobstis suteiktas šimtui žmonių, bėgusių nuo prievartos
Savo ruožtu Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė informavo, jog departamentas iki šiol suteikė prieglobstį 97-iems migrantams, atvykusiems į šalį per sieną su Baltarusija.
„Šio ryto duomenimis, 97-iems buvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Pasak jos, prieglobstis suteiktas asmenims, persekiotiems dėl savo politinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir kankinti žmones.
„Dalis iš jų yra asmenys, išties reiškę savo politinius įsitikinimus viešai, dėl to jie buvo pastebimi visuomenėje. Kita dalis nenorėjo tarnauti karo tarnyboje, dėl to, kad ten jie buvo verčiami atlikti veiksmus, kurie prieštarauja Jungtinių Tautų konvencijoms, tai yra, kankinti civilius“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
„Dalis bėgo nuo karinės tarnybos Eritrėjoje, kur vėl gi ta karinė tarnyba prilygsta baudžiavai: paimama visam praktiškai gyvenimui jauno žmogaus ir nežinia, kada išeisi“, – sakė ji.
Žmonės, kuriems prieglobstis buvo suteiktas dėl jų seksualinės orientacijos, pasak departamento vadovės, buvo „akivaizdžiai jau patyrę tam tikrus neigiamus veiksmus“.
Į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, daugelis jų yra irakiečiai. Dalį šių asmenų išsiuntus, Lietuvoje, E. Gudzinskaitės apytiksliu skaičiavimu, gali būti likę apie 3 tūkst. migrantų.
