„Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. (...) Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą. Parlamentas tą požiūrį išreiškė, dirbam toliau“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.
„Ką tik sužinojau tą naujieną, tai yra tokia politinė valia“, – pridūrė ministras.
Ketvirtadienį Seimas neįteisino privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Pataisas palaikė tik valdantieji, prieš buvo visų opozicinių frakcijų nariai.
A. Dulkys pabrėžė ir toliau manantis, kad siūlymas įvesti privalomą skiepijimą buvo logiškas.
„Kai kuriose šalyse tie sprendimai buvo įgyvendinti, kai kur irgi buvo kalbėta, bet sprendimai nepriimti. Na, Lietuva yra tarp tų, kur aptarėme, išdiskutavome, pasitikrinom politinę valią ir dabar tiesiog turėsime žiūrėti, kaip valdyti pandemiją“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė neatmetantis galimybės, kad prie šio klausimo bus grįžta ateityje.
Vėliau Seime A. Dulkys nurodė, kad neįvedus privalomo skiepijimo, naujų papildomų apsaugos, prevencijos priemonių dėl viruso plitimo medikams ir socialiniams darbuotojams nenumatoma.
„Man atrodo, dabar tų priemonių – respiratoriai, darbo organizavimas, testavimasis, testavimasis kasdien tų, kas turėjo sąlytį su sergančiaisiais ir t. t. – visi šitie elementai veikia. Įstatymas buvo kuriamas labiau kaip ilgalaikė tendencija, matymas, kad žmonės, kurie dirba su padidintos rizikos žmonėmis, kad būtų papildomas aspektas“, – teigė jis.
Nauji testavimo, izoliacijos algoritmai
Sveikatos apsaugos ministras taip pat teigė, kad „šiandien arba rytoj“ bus pristatyti nauji testavimo algoritmai svarbiausiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Taip, kaip mes turime specializuotus algoritmus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, švietimo darbuotojams, tai įvairių kritinių tarnybų darbuotojams taip pat numatysime kitokį izoliavimosi, testavimosi ritmą, kuris palengvintų mobiliųjų punktų apkrovimą, bet galėtume užtikrinti testavimą ir pandemijos valdymą“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad tai yra susiję su dažnesniu greitųjų antigeno testų naudojimu turėjus artimą sąlytį su sergančiuoju.
Pasak A. Dulkio, augant sergamumui šalyje, ir toliau pagrindiniu kriterijumi išlieka reanimacijos lovų užimtumas.
Sveikatos apsaugos ministras anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis daugiau nei 800 atvejų viršijo trečiadienį fiksuotą rekordą.
E. Gentvilas: tam poveikį padarė antivakseriškas judėjimas
Seimui ketvirtadienį nepritarus pataisoms, kuriomis siūlyta nustatyti privalomą vakcinaciją nuo COVID-19 sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse dirbantiems asmenims, liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas kelia klausimą – kas prisiims atsakomybę už mirusius žmones. Politiko teigimu, tai, kad galutinėje priėmimo stadijoje Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms nebuvo pritarta, poveikį padarė antivakseriškas judėjimas.
„Šiandien, aš manau, yra padarytas poveikis to antivakseriško judėjimo. Organizuotas, inicijuotas poveikis, kuris pasiekė tokį rezultatą, mano manymu – aš ir toliau esu įsitikinęs – nėra optimalus“, – teigė E. Gentvilas.
Politikas ragino besipriešinusius pataisoms, numačiusioms medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą, pagalvoti apie pasekmes ir atsakomybę.
„Su visa pagarba žmogui, galvojančiam apie save ir savo konstitucinę teisę į savo kūną, mes turime vertinti, kad yra žmonės, kurie dirba su didelės rizikos klientais: socialinės globos, rūpybos įstaigų klientais ir su pacientais gydimo įstaigose. Kodėl apie juos negalvojame? Kai jie mirs, kas prisiims atsakomybę, jei bus perneštas virusas iš nesiskiepijusio profesionalaus, bet keistu būdu įtikinto mediko ar socialinės priežiūros specialisto. Manau, kad ateis diena X, kada mes su sąžine suvesime sąskaitas ir pasižiūrėsime, ar aš viską padariau, ar ne“, – sakė liberalas.
S. Skvernelis: valdantieji neturi daugumos, todėl jiems reikėjo ieškoti kompromisų
Ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, kad tai, jog valdantiesiems nepavyko priimti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos, rodo, kad valdantieji neturi daugumos. Visgi, pasak jo, balsavimas galimai būtų pasisukęs kitaip, jei valdantieji su opozicija būtų ieškoję kompromiso.
„Valdančioji dauguma neturi daugumos, o kai tu neturi daugumos, turi ieškoti kokių nors sprendimų, kad būtų kompromisas“, – Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
Seimo narys taip pat mano, kad prie to, jog įstatymas nesulaukė pakankamai palaikymo Seime, prisidėjo ir nenuosekli sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komunikacija.
„Aš manau, kad prisidėjo sveikatos apsaugos ministro komunikacija, kuris nesuprantamai kas savaitę keitė nuomonę nuo galimybių paso iki skiepų reikalingumo, su pareiškimais, kad skiepai neapsaugo, kad vis tiek gali užkrėsti ir t.t. Tas abejones ir sumaištį įneša pats sveikatos apsaugos ministras“, – sakė S. Skvernelis.
„Kitas dalykas, aš tikrai būčiau pritaręs, jei tai būtų laikina priemonė. Ir tai buvo siūloma numatyti“, – pridūrė jis, akcentuodamas, kad vis dėlto dauguma nebuvo linkusi ieškoti kompromiso.
