„Galėčiau pasakyti kaip priekaištą sau, mums, kad neatrasti normalūs komunikavimo kanalai. Bet ir pasiteisinimą norėčiau pasakyti – ne taip lengva. Nežinau, ar iš viso įmanoma juos atrasti, nors įvairūs komunikacijos specialistai bando pasakyti, kad galima bandyti ieškoti ir, matyt, reikėtų dėti pastangas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo K.Masiulis.
Jam pritarė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas, pabrėždamas, kad įžeidžiantys terminai tik dar labiau įaudrina protesto balsą ir gilina tarp skirtingų visuomenės grupių atsiveriantį plyšį.
V.Landsbergio žodžiai buvo netinkami?
„Tai kokie čia žmonės? Jie jedinstvo – nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug“, – taip į Sausio 13-osios minėjimą susirinkusią ir valdžią nušvilpusią minią iškart po renginio sureagavo prof. V.Landsbergis.
Konservatorius K.Masiulis, nors pabrėžė, kad mitingas visiems lietuviams šventą dieną buvo nepriimtinas, sutiko, jog profesoriaus žodžiai buvo per aštrūs.
„Nereikėtų švaistytis tokiais žodžiais. Aš taip nenoriu. Tai vis tiek yra mūsų visuomenės dalis ir, aišku, kad žmonės. (...) Vis dėlto negalima kalbėti tautos vardu nedidelei protestuotojų grupei“, – pažymėjo konservatorius.
Tokia V.Landsbergio retorika nustebino ir socialdemokratą G.Palucką. Jis įsitikinęs, kad politikai neturi teisės taip kalbėti apie savo tautos žmones.
„Vadinti žmones ne žmonėmis, net ir labai supykus, tiesiog negalima. Politikai neturi teisės vartoti tokių terminų, nes tai tik gilina plyšį. Štai renkantis sprendimus, komunikacijos būdą, kalbėjimo, saviraiškos formas mums, politikams, būtina tai įvertinti, nes mes galime padaryti ir gerą darbą, bet ir labai daug žalos“, – perspėjo jis.
Prezidentas stengiasi labiau nei premjerė?
Socialdemokratų atstovas išskyrė ir prezidento Gitano Nausėdos bei premjerės Ingridos Šimonytės pastangas sumažinti visuomenėje susikaupusį krūvį. Būtent pastaroji, jo manymu, tokią misiją atmeta.
„Kas mūsų visuomenėje šiandien atlieka žaibolaidžio funkcijas? Susikaupusio krūvio, kuris išklauso visus? Tai gali būti ar asmuo, ar institucija. Paprastai tai darydavo Bažnyčia. Bet prezidentas ir premjeras yra du asmenys pagal Konstituciją, kurie turi daug galios ir gali priimti sprendimus, turi moralinį autoritetą.
Nepaisant to, kam pritariu ar nepritariu, myliu ar nemyliu, prezidentas stengiasi atlikti tą žaibolaidžio funkciją, o premjerė dėl streso, darbo apimties atmeta žaibolaidžio misiją“, – pareiškė G.Paluckas.
Nežino, kaip reikėtų bendrauti su pikta minia
Tiesa, nors K.Masiulis pripažino, kad valdžia galėtų labiau įsitraukti į dialogą su jos sprendimais nepatenkinta visuomenės grupe, konservatorius neslėpė nežinantis tinkamo recepto, kaip tai būtų galima padaryti.
„Aš pats iš savo patirties prisimenu finansinės krizės metus 2008-2009 metais, kai vykdėme naktines reformas, sumažinome pensijas, atlyginimus (sau daugiausiai, nors niekas to nepastebėjo ir nebuvo įdomu). Tuomet nuvažiavęs į Kelmę, nes ten buvo mano rinkiminė apygarda, įėjau į salę, kur sėdėjo gal 500 žmonių.
Kai įėjau, žmonės rėkė: „Gėda!“, „Gėda!“. Pusantros valandos aš ten buvau ir jie visą laiką rėkė. Aš nieko negalėjau padaryti. Kaip gali komunikuoti su rėkiančiais?
Su ta minia, kur buvo čia, irgi negali komunikuoti. Kas iš to, kad išeisi? Kai buvo prie Seimo, jie rėkė, kad išeitume laukan. Išėjo Jovaiša, jį apstumdė ir viskas tuo pasibaigė. Ten neįmanoma komunikuoti“, – tikino parlamentaras.
Pasak K.Masiulio, vienas iš sprendimo variantų galėtų būti dialogo užmezgimas su protestuojančios minios lyderiais, kuriuos minia pripažįsta, tačiau problema ta, kad juos sunku atpažinti ir dažnai jie tiesiog siekia naudos ir politinių dividendų.
G.Paluckas: susiformavęs plyšys privalo būti uždarytas politikų pastangomis
Vertindamas Sausio 13-osios įvykius prie Seimo, G.Paluckas apgailestavo, kad šiuo metu dalies Lietuvos visuomenės grupės psichologinė būklė yra tokia bloga, jog jos nebevienija ir tokie svarbūs dalykai, kaip tautos nepriklausomybei svarbios datos. Jis ragino valdžią atkreipti dėmesį į priežastis, kurios lėmė tokį susiskaldymą.
„Jeigu atmesime moralizavimo dalį, nes visi jau pasakėme, kad tai yra blogai, negerai, tai atsitiko pirmą kartą per 31 šventimo metus, akivaizdu, jog dalies visuomenės psichologinė būklė yra tokia, kad neliko kažkada vienijusių, šventų dalykų. Sausio 13-oji ar kitos minėtinos dienos buvo tai, dėl ko visa Lietuva sutarė. Nebuvo didesnių išsišokimų.
Tai štai čia yra momentas, į kurį, praėjus visai emocinei bangai, reikėtų atkreipti dėmesį – kas atsitiko ir, kaip žmonės sako, kas davedė tam tikrą visuomenės dalį iki tokio elgesio. Jeigu mes šito klausimo neišspręsime, jo neanalizuosime, nenustatysime priežastinio ryšio, mes turėsime besikartojančius tokio elgesio epizodus ir vis gilėjančią skirtį tarp visuomenės dalių.
Tai yra ta visuomenės dalis, kuri yra pamiršta, jaučiasi nereikalinga, nes yra išstumta į tam tikrą socialinį užribį. Maištas pasireiškia tokiomis sunkiai priimtinomis formomis“, – svarstė politikas.
Kaip nepriimtinas protesto balsui išreikšti formas jis taip pat įvardijo prie Seimo atitemptas kartuves, vėliau įvykusias riaušes.
„Protesto balsas intensyvėja, garsėja, ir jis pasireiškia nelabai priimtinomis formomis – kartuvės, riaušės prie Seimo, dabar Sausio 13-oji. Vadinasi, tam tikra visuomenės dalis tikrai yra išstumta už supratimo ir dialogo ribos. Kitaip tariant, per tam tikrą laikotarpį, ar penkis, ar dešimt metų, mes sugebėjome suformuoti didelę nereikalingos Lietuvos dalį.
Tai yra žmonės, kurie nesijaučia reikalingi, kurie kelia klausimą, ar aš kam nors rūpiu, ar mes galime kalbėtis, ar mes diskutuojame, vienas kitą girdime? Tas susiformavęs plyšys, kai tu jautiesi nereikalingas, ir leidžia susiformuoti radikalesnėms grupėms. Tas plyšys privalo būti uždarytas politikų pastangomis“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuose protestuose prieš valdžios sprendimus pastebimos pasaulyje plintančios naujos politinės aktualijos – tapatybių kovos arba kultūriniai karai.
„Mes matome, kad socialiniai-ekonominiai skirtumai labai dažnai ištirpsta ir nueina į antrą planą, kai žmonės pradeda mąstyti kita kategorija – apie savo santykius su valstybe: kiek valstybės prievartos, kalbu plačiąja prasme, yra proporcinga jų gyvenimuose.
Čia matome dabartines aktualijas – privalomi skiepai, pandemijos valdymo mechanizmai, tos pačios trys raidės ir kiti dalykai. Tai yra tapatybės klausimai, kur stoja šalia ir protesto balsu šaukia tiek turčius, tiek bėdžius, nes jų įsivaizdavimas, pasaulėžiūra, santykis su valstybe yra pažeistas“, – konstatavo socialdemokratas.
