Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad ši studija dar nėra politinis sprendimas. Vis dėlto, demografinė Lietuvos situacija rodo, kad po 6-8 metų, net ir neįvedus visuotinės karo prievolės, tikėtina, bus šaukiamas kiekvienas tarnybai tinkantis jaunuolis, nurodė ministras.
„Tyrimas, arba studija, tai dar nėra politinis sprendimas dėl visuotinės karo prievolės, ne konkretus projektas. Tai yra tyrimas, kuriame vertinamos pačios įvairiausios aplinkybės.
Galbūt dėl kai kurių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl moterų tarnybos kariuomenėje, privalomo šaukimo nėra visuomenėje sutarimo. Mūsų apklausa rodo, kad tam šiuo metu pritaria tik 14 proc. gyventojų. Tačiau tyrime turime įvertinti visas aplinkybes: kaštus, kiek kainuotų, resursus, kurie turėtų būti skirti“, – kalbėjo ministras.
Ministras pabrėžia, jog Vyriausybė programoje yra nurodžiusi, kad toks vertinimas turi būti atliktas.
„Šiuo metu, manyčiau, mes vienaip ar kitaip vis tiek judame link visuotinės karo prievolės modelio, kada vyrai, jaunuoliai kviečiami praktiškai visi, kurie gali atlikti tarnybą, ir įstatymuose nėra numatytos sąlygos tos tarnybos atidėjimui.
Nes atidėjimai yra studentams – tai ir turi likti. Pagal mūsų įstatymus ir karo prievolės dabar galiojančias nuostatas, ne visi jaunuoliai tinka tarnybai, nes tarnyba vis dėlto kelia tam tikrų iššūkių. Didelė dalis jų atkrenta dėl sveikatos problemų. Deja, tokia yra realija.
Todėl demografinė situacija rodo, kad po 6-8 metų mes greičiausiai priartėsime prie to modelio, kad net jeigu visuotinės karo prievolės neįvesime, vis tiek praktiškai kiekvieną jaunuolį, kuris tinka tarnybai, jau šauksime tuo metu. Tokia yra demografinė situacija“, – pabrėžė A.Anušauskas.
KAM gynybos planavimo atstovas Darius Rušinskas nurodė, kad daugiausiai per metus būtų galima pašaukti iki 6,1 tūkst. vaikinų.
„Šiuo metu niekas nesikeičia, bet jeigu būtų priimtas sprendimas įvesti visuotinį (šaukimą – aut.past.), ir būtų pasirinkta tokia išlyga – kad negalioja atleidimas dėl studijų, tada maksimaliai galimas pašaukti kiekis, kuris apskaičiuotas ir studijoje – 6,1 tūkst. vaikinų.
Jeigu bus išlaikoma išlyga, lengvata dėl studijų, atitinkamai šis skaičius būtų mažesnis. Nustatyta, kad maždaug 30-36 proc. jaunuolių, tais metais baigusių mokyklą, įstoja į aukštąsias mokyklas“, – įvardijo jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė, kad visuotinio šaukimo klausimas bus apsvarstytas Valstybės gynimo taryboje.
„Manau, kad mūsų šaukimas, visuotinis šaukimas turi derėti su mūsų galimybėmis, mūsų infrastruktūra“, – teigė šalies vadovas.
Įvertino du modelius
Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį pristato visuotinės karo prievolės įvedimo galimybių vertinimą. Atlikti privalomąją karo tarnybą būtų šaukiami visi tam tikro amžiaus sulaukę piliečiai, kuriems būtų nustatyta prievolė.
Kaip nurodoma studijoje, priklausomai nuo priimtų sprendimų, galimai būtų pasirinktas vienas iš dviejų modelių: 1) nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų šaukiami atlikti 18-19 m. vaikinai (tai sudarytų apie 6,1 tūkst.) arba 2) 18-19 m. vaikinai ir merginos (apie 11,9 tūkst.).
Nustatyta, kad vien tik investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą per 5-7 investavimo metus turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. eurų, jei būtų šaukiami tik vaikinai, ir apie 1,5 mlrd. eurų, jei būtų šaukiami vaikinai ir merginos. Visuotinio karo prievolės modelio išlaikymui kasmet reikėtų skirti atitinkamai apie 80 mln. eurų (tik vaikinai) arba apie 220 mln. eurų (vaikinai ir merginos).
KAM nurodo, kad be sprendimo įvesti visuotinį šaukimą yra galimi ir kiti sprendimai, pvz.: (1) likti prie esamo šaukimo modelio, (2) padidinti esamo šaukimo modelio šauktinių skaičių, (3) visuotinį šaukimą įgyvendinti palaipsniui, (4) vaikinus šaukti visuotinai, o merginas – savanoriškai, (5) plėsti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, (6) didinti šauktinių skaičių ir kartu plėsti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Šis klausimas turės būti svarstomas Vyriausybėje, Valstybės gynimo taryboje, o galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas. Po Seimo sprendimo, atliktos studijos vertinimu, visuotinio šaukimo pilnam įgyvendinimui reikėtų ne mažiau kaip 6–8 metų pasirengimo.
Šiuo metu atlikti privalomąją karo tarnybą yra šaukiamas iš anksto nustatytas ir kariuomenės poreikius atitinkantis jaunuolių skaičius (šiuo metu atlikti tarnybą kasmet pašaukiama iki 4 000 jaunuolių).
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad visuotinis šaukimas nebūtinai taps realybe. Ministerijos specialistai pabrėžia Vyriausybės programą, kurioje nurodoma, jog „nuoseklus perėjimas prie universalaus (vyrų ir moterų) ir visuotinio šaukimo yra siekiamybė, tačiau praktinis šio tikslo įgyvendinimas bus galimas tik esant plačiam politiniam sutarimui, tinkamam kariuomenės pasirengimui ir finansavimui, numačius adekvatų pereinamąjį laikotarpį“.
