Vaizdo kameros – dar šiemet
Penktadienį premjerė pasienyje su Baltarusija apžiūrėjo čia vykdomus tvoros statybos darbus. I.Šimonytė teigė, kad statybos procesus stebi nuolat, tad tai jai leidžia „realiai vertinti situaciją“.
„Įspūdis toks, kad, kadangi tą situaciją reguliariai stebime ir sekame iš esmės realiu laiku, tai kažkokių didelių siurprizų nėra. Tikiu ir pasitikiu tuo, ko tikėjausi nuo pat pradžių – kad šis projektas bus, kaip sako anglakalbiai, „on time and on budget“ – ir laiku, kaip numatyta, ir laikantis to finansinio plano, kuris buvo sudėliotas. Tas mane džiugina“, – vertino premjerė.
Paklausta, kiek laiko Lietuva dar žada laikytis apgręžimo politikos, I.Šimonytė teigė, kad šalyje vis dar įvesta ekstremalioji padėtis, tad reikia palaukti, kol ši pasibaigs.
„Galim sakyti, kad yra tokių dienų, kai nėra iš viso jokių bandymų kirsti sieną, būna tokių dienų, kai kažkiek žmonių bando tai daryti, kartais tai yra tie patys žmonės galbūt skirtingose vietose, ir tikrai ta situacija, lyginant su lapkričiu, yra stipriai pasikeitusi.
Bet niekam nėra paslaptis ir bendresnis paveikslas, kuris klostosi palei Ukrainos sienas ir Baltarusijoje, į kurią juda ir jau yra sutelkta nemažai karinių pajėgų. Tai manau, kad atšaukti ekstremaliąją padėtį pasienyje tikrai yra anksti“, – pabrėžė premjerė.
Pasak I.Šimonytės, fizinio barjero statyba ir jo apsauga yra vienas svarbiausių projektų, kurį šiais metais reikia įgyvendinti.
„Pagal tai, kaip aš esu informuota, šiais metais turėtų būti per visą ilgį kameros įrengtos, ir mes turėtumėme jas turėti, bendras biudžetas yra apie 40 mln. eurų“, – kalbėjo premjerė.
Koncertiną gadina ir žvėrys
Nors anksčiau koncertiną bandydavo apgadinti ir patys migrantai ar baltarusių pareigūnai, VSAT vadas Rustamas Liubajevas akcentavo, kad pastaruoju metu pasieniečiai fiksuoja koncertinos pažeidimų, kai ją peršokti bando laukiniai gyvūnai.
„Bando peršokti, perlipti. Nėra labai daug žūčių, per visą laikotarpį turėjome kelis atvejus, kai reikėjo prašyti medžiotojų arba tiesiog spręsti klausimą dėl žvėrių utilizavimo“, – aiškino R.Liubajevas.
Pasak VSAT vado, Lietuvos pasieniečiai nuolat konsultuojasi ir su Latvijos pasienio pareigūnais, Latvijos pasienio atstovai vyksta į Lietuvą pasisemti VSAT pareigūnų patirties.
„Diegiant stebėjimo sistemas prie sienos, taip pat dalinomės patirtimis dėl fizinio barjero įrengimo, pateikėme šiek tiek patarimų neteisėto atvykimo prevencijos klausimais, pasidalinome savo teisės aktais, pagal kuriuos vykdome neteisėtų migrantų apgręžimo procedūrą“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Per praėjusią parą pasieniečiai į Lietuvos teritoriją neįleido 17 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų, tačiau jis teigė, kad šie skaičiai nerimo kelti neturėtų.
„Nemanyčiau, kad tai būtų labai ženklus padidėjimas. Absoliučiais skaičiais 17 vis dėlto nėra tiek daug, tuo labiau, kad dažnai tai būna tie patys migrantai, kurie bando kelis kartus kirsti sieną.
Nedramatizuojame situacijos, šiuo metu mes padėtį kontroliuojame, tačiau, kaip ir anksčiau, kol kas siena stebima ir sienos apsauga vykdoma sustiprintu režimu“, – aiškino R.Liubajevas.
VSAT vado teigimu, kokia situacija laukia pavasarį, prognozuoti kol kas sunku, nes Baltarusijos teritorijoje vis dar yra neteisėtų migrantų.
„Viskas priklausys nuo politinės situacijos mūsų regione, nuo to, kokia kryptim vyks tie procesai, kurie šiuo metu yra prie Rusijos ir Ukrainos sienos. Labai daug įvairių veiksnių, bet turime būti pasiruošę“, – pažymėjo R.Liubajevas, pridurdamas, kad per praėjusius metus Lietuvos pasienio pareigūnai įgavo daug patirties ir yra kur kas stipresni nei anksčiau.
Fizinį barjerą įrenginėja valstybės valdoma įmonių grupė „Epso-G“. Jos atstovas Antanas Bubnelis sakė, jog šiuo metu prasidėjo jau antrasis statybų etapas. Pirmojo etapo metu koncertina padengiami jautriausi pasienio ruožai, daugiausiai jų – Dzūkijoje. Visas tvoros su koncertina ilgis bus kiek daugiau nei 500 kilometrų.
„Šiuo metu darbai vyksta penkiuose frontuose ir iš viso šiuo metu yra pastatyta maždaug 200 kilometrų koncertinos ir apie 40 kilometrų tvoros. Skaičiuojame, kad per dieną koncertina pailgėja maždaug 3 kilometrais ir maždaug po 1 kilometrą sienos. Koncertina, be abejo, yra prioritetas, nes ją pastačius jau siena tampa gerokai saugesnė“, – aiškino A.Bubnelis.
Pasak jo, šiuo metu prie fizinio barjero statybos dirba maždaug 600 darbuotojų, piko metu šis skaičius gali išaugti iki 1000.
Fizinio barjero statybos turėtų būti baigtos iki rugsėjo 1-osios.
