Pilkėjančių Lietuvos partijų laikai: politikams vis labiau panašėjant – koziris, su kuriuo gali išlošti S. Skvernelio partija

2022 m. vasario 2 d. 15:16
Lietuvos politinės partijos jau senokai viena nuo kitos bene labiausiai skiriasi tik popieriuje liekančiomis programomis, pavadinimais, iškabų šūkiais ir lyderių pavardėmis.
Daugiau nuotraukų (22)
Draugauti ar kariauti jos iš esmės gali visos su visomis, o partijų nariams apskritai nėra didelių barjerų migruoti iš po vienos vėliavos po kita.
Trumpai tariant, partijos pilkėja, o viena pagrindinių to priežasčių – didžiulis visuomenės nepasitikėjimas būtent šiomis politinėmis organizacijomis, jų ideologija, taip pat politika apskritai.
Būtent tokias ilgametes tendencijas priminė ir praėjusį savaitgalį Palangoje vykęs naujos šalies politinės partijos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – steigimas.
Jos pirmininku be konkurencijos išrinktas buvęs valstiečių premjeras S.Skvernelis, didžiule delegatų balsų dauguma nušlavęs varžovus V.Baką ir A.Miškinienę.
Pastarieji, aišku, kandidatavo tik dėl to, kad viešojoje erdvėje būtų pateisintas partijos pavadinime esantis žodis „demokratai“.
Suneštinis balius. Taip šią organizaciją steigiamojo suvažiavimo metu pavadino ne kas kitas, o vienas jos lyderių ir ideologijos kūrėjų, buvęs valstietis T.Tomilinas.
Šis politikas pirmiausia turėjo galvoje naujos sąjungos ideologiją ir programą, kurią esą sulipdė ne tik jis, bet ir kiti partijos steigėjai, atstovaujantys įvairiems politikos spektrams.
Pasak T.Tomilino, pagrindiniai Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ ideologijos stulpai – „ekonominė centro kairė, nuosaikus kultūrinis konservatyvumas, žalioji idėja ir decentralizacija“.
Tuo metu partijos „Vardan Lietuvos“ vedlys S.Skvernelis kalbėjo daug paprasčiau ir iškalbingiau – pagrindine partijos ideologine orientacija jis įvardijo žmogų, jo interesus, bet ne kažkokias nuo realaus gyvenimo esą atitrūkusias vertybes.
Be to, S.Skvernelis leido suprasti pirmiausia turįs omenyje paprastą žmogų, kuris dažniausiai yra užmirštas, neapgintas nei nuo valdžios, nei nuo stipresniųjų arba turtingųjų.
Beje, panašiais šūkiais iki šiol rėmėsi ir daugelis įvairių vadinamųjų naujųjų šalies gelbėtojų.
T.Tomilino metafora apie „suneštinį balių“ ar prakilnios S.Skvernelio kalbos apie žmogų, galima sakyti, atspindi naujos partijos sudėtį – ir eilinius jos narius, ir lyderius.
Juk dalis „Vardan Lietuvos“ steigėjų, kurių iš viso esą yra kone pusketvirto tūkstančio, – politikoje arba apskritai iki šiol nepasireiškę, arba dalyvavę joje per vietos savivaldos rinkimų komitetus žmonės.
Vis dėlto dauguma naujųjų demokratų, atrodo, yra tiek regioninėje, tiek nacionalinėje politikoje jau gerokai apsitrynę veikėjai.
Tarp tokių bene daugiausia buvusių valstiečių, socialdemokratų, A.Zuoko, R.Žemaitaičio ir A.Paulausko vadovautos organizacijos narių, taip pat smulkesnių dešiniųjų ar kairiųjų darinių atstovų.
Iškalbinga, kad steigiamojo suvažiavimo išvakarėse apie perėjimą į S.Skvernelio stovyklą pranešė ne tik dar vienas buvusių Vyriausybės ministrų, Marijampolės valstiečių atstovas K.Mažeika ir dalis jo vadovauto partijos Kalvarijos skyriaus, bet ir pora konservatorių.
Pastarieji – dešiniųjų tvirtovės Kauno miesto tarybos frakcijos seniūnė E.Gudišauskienė ir tarybos narys V.Gudėnas.
Šiuos veikėjus, kaip ir daugelį kitų naujos partijos narių, čia atvedė noras iškilti aukščiau nei buvusioje organizacijoje, atkeršyti buvusiems politiniams bendrakeleiviams.
Tuo metu S.Skvernelis su savo artimiausiais bendražygiais, be abejo, tikisi vėl susigrąžinti ketverius metus turėtą valdžią ar bent dalį jos.
Galima prisiminti, kad ir R.Karbauskio vadovaujama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016 m. laimėjo kone absoliučią valdžią pirmiausia dėl to, kad rinkėjams aiškiai liudijo, jog partija vadinasi tik iš reikalo, nes įstatymai Seimo rinkimuose kitokiems sąrašams dalyvauti neleidžia.
Partinių ir nepartinių blokas, teigiantis, kad neturi nieko bendra su kitomis politinėmis organizacijomis, o atstovauja paprastiems žmonėms, – tokia buvo tuometinių valstiečių įvaizdžio šerdis.
Taigi R.Karbauskis, dabar aiškinantis, kad S.Skvernelį, skirtingai nei jį ar visus valstiečius, į politiką vedė ne vertybės, o tik valdžios troškimas, tiesiog veidmainiauja.
Valstiečių vedlys viliasi, kad politinių perbėgėlių, norinčių tik valdžios, nesilaikančių stabilių partinių principų, etiketė gali pakenkti buvusiems bendražygiams.
Bet paradoksas kaip tik yra tai, kad įvairių žmonių migracija į buvusio premjero kuriamą sąjungą iki šiol jai tik padėjo. „Visi nori pas S.Skvernelį“, – tokią žinią itin dažnai ir garsiai trimitavo „Vardan Lietuvos“ steigėjai. Matyt, būtent dėl gerai veikiančių viešųjų ryšių naująją partiją pavyko įsteigti gana greitai ir be didesnių kliūčių.
Dabar laukia ne menkesnė užduotis – įtikinti rinkėjus, kad naujoji sąjunga tikrai kitokia.
Tam suvažiavime buvo skirta ir aštri kritika dabartinei valdžiai.
Naujumo įvaizdį turėtų kurti jaunesni veidai, pirmiausia dabartinis eurokomisaras V.Sinkevičius. Sprendžiant iš S.Skvernelio užuominų, šis politikas gali būti pagrindinis partijos kandidatas į premjero postą.
Tokia „Vardan Lietuvos“ strategija gali būti sėkminga ir todėl, kad visa Lietuvos politikos rinka yra gerokai nusekusi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.