Projektą įregistravę Seimo socialdemokratai tvirtina, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka yra „neproporcinga ir diskriminacinė atskirų regionų atžvilgiu ir kelia sumaištį visuomenėje“.
Seimo rezoliucijos projektu siūloma kreiptis į Vyriausybę, prašant „išsamiai išnagrinėti Lietuvos savivaldos ir regioninių įstaigų atstovų, medikų bendruomenės ir specialistų pasiūlymus bei pozicijas, siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos paslaugų tinklo stabilumą“.
Rezoliucijos projekte Vyriausybė raginama atsiimti Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus ir „pradėti išsamų ir atvirą svarstymą, siekiant plataus sutarimo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir įstaigų tinklo stiprinimo.“
„Sveikatos apsaugos ministerijos pristatomi įstatymų projektai neatitinka subordinacijos ir teisėkūros principų bei kelia pagrįstas abejones dėl ligoninių tinklo veiklos stabilumo, ilgaamžiškumo ir skaidrumo“,– sakoma rezoliucijos projekte.
Jame pažymima, kad Sveikatos apsaugos ministerijos planas dalį dabar teikiamų paslaugų perkelti į didžiuosius miestus reiškia gydymo atitolinimą nuo paciento, o tai prieštarautų pamatinėms Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos apsaugos politikos nuostatoms.
Rezoliucijos projekto autoriai kviečia Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus svarstymuose ir diskusijose elgtis pagarbiai rajonuose gyvenančių žmonių bei jiems atstovaujančių savivaldybių atstovų atžvilgiu.
„Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka grindžiama tik ekonominiu efektyvumu, vadybiniais rodikliais ir valstybės biudžeto lėšų taupymo metodika, o ne vertybine, prieinama ir sklandžiai veikiančia sveikatos apsaugos sistema, apsaugančia gyventojus ir gydymo įstaigų darbuotojus regionuose“,– teigiama rezoliucijos projekte.
Jame akcentuojama, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina socialinės atsakomybės aspektu, nes mažina sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, naikina daugelio Lietuvos savivaldybių sveikatos įstaigas ar jų padalinius ir mažina ligoninių lovų skaičių visoje šalyje
„Daugumos stacionarinių paslaugų teikimo rajonuose naikinimas prieštarauja visų pagrindinių Lietuvos politinių partijų valia Seime priimtai dabar veikiančiai Nacionalinei sveikatos strategijai bei nėra numatytas dabartinės Vyriausybės programoje, o siekis likviduoti savarankiškai veikiančias reabilitacines ligonines bei sumažinti reabilitacijos paslaugų teikimą sanatorijose ne tik prieštarauja aukščiau minėtiems dokumentams, bet ir griauna jau daugiau nei šimtmetį skaičiuojančios Lietuvos kurortologijos tradicijas“,– sakoma dokumento projekte.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos savivaldybės „susidūrė su prieštaringomis Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijomis, nenoru atskleisti galutines reformos nuostatas, bendradarbiavimo ir informavimo stoka, nepagarbiu elgesiu su gydymo įstaigų ir savivaldos atstovais, nors būtent savivaldybes ir jų gyventojus labiausiai paveiks sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka ir jos keliami iššūkiai“.
Anot rezoliucijos projekto, Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais įstatymų projektais siekiama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkymo kriterijus įtvirtinti ne įstatyminiu, o poįstatyminiu lygmeniu, o tai reikštų, kad „gydymo įstaigų tinklas, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas priklausytų nuo pavienių sveikatos apsaugos ministro iniciatyvų ir poveikio“.
Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ projektą įregistravo parlamentarai socialdemokratai Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Vidmantas Kanopa, Tomas Bičiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Orinta Leiputė, Rasa Budbergytė.
