„Mes matome, kad galimybių pasas, kaip priemonė valdyti pandemijai, šiuo metu jau yra išsisėmusi. Ji tikrai turėjo teigiamos reikšmės tiek vakcinacijos skaičiams, tiek valdant srautus, mažinant susirgimų skaičių. Bet, natūralu, kad matydami epidemiologinę situaciją ir kylančius skaičius, visų priemonių atsisakyti negalime“, – sakė SAM viceministras Aurimas Pečkauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi, kad galimybių pasas Lietuvai padėjo išvengti dar vieno karantino bei verslų uždarymo.
„Lietuva turėjo vienus švelniausių ribojimų Europoje ir tai yra faktas. Dėl to manau, kad tai buvo pasiteisinusi pandemijos valdymo priemonė. Ji lieka mūsų arsenale, jei koks virusas ateitų ir mums grasintų. Bet, žinoma, mes tikimės, kad mums to nereikės“, – tvirtino ministrė.
„Truputį jaučiuosi kaip skaitydama kokį nekrologą“, – kalbėdama apie galimybių paso suteiktą naudą pandemijos valdyme juokavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Kas keičiasi?
Prekybos vietos. Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, atsisakius galimybių paso nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kvadratinių metrų bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Aiškinama, kad minėtas ploto reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į anksčiau taikytą praktiką iki galimybių paso įvedimo bei į dviejų metrų saugaus atstumo laikymąsi nuo kitų asmenų tose vietose, kuriose susidaro dideli lankytojų srautai.
Ar dalis naujų reikalavimų dar gali slėptis po operacijų vadovo sprendimais? Kaip rašoma SAM registruotame nutarimo projekte, visi saugos ir kiti reikalavimai paslaugoms, ūkinei veiklai, prekybai ir renginiams bus nustatyti atitinkamuose valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimuose.
„Tai nėra nauji ribojimai. Jie yra suderinti su verslu. Dėl operacijų vadovo įsakymo Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo SAM kolegoms neapkrauti nelogiškais papildomais ribojimais ūkinių veiklų, nes ir prisitaikyti prie tų reguliavimų reikia, ir turime daugiau atsakomybės suteikti patiems žmonėms“, – akcentavo A.Armonaitė.
„Yra“, – paklausta, ar dėl numatyto prekybos ploto reikalavimo vienam asmeniui ir dėl to susidarančių eilių prie parduotuvių ar vaistinių yra nelogiškumo, atsakė ministrė.
Tiesa, A.Armonaitė aiškino dar nemačiusi operacijų vadovo ruošiamų sprendimų, todėl konkrečių priemonių negalinti komentuoti: „Siūlome neapkrauti verslo ribojimais. Tikiuosi, kad į tai bus atsižvelgta.“
SAM viceministras A.Pečkauskas neslėpė, kad pastarosiomis savaitėmis ministerijai tenka kaip niekad paplušėti, keičiant visą pluoštą dabar veikiančių operacijų vadovo sprendimų naujais.
„SAM dabar tenka sunkus uždavinys pakeisti visą pluoštą operacijų vadovo sprendimų, nes daugelis jų yra susiję su galimybių paso naudojimu. Bet vis tik reikėtų suprasti, kad lieka pagrindinės bendrosios priemonės – atstumų, dezinfekcijos, higienos laikymasis, kaukių, respiratorių naudojimas.
Bet kažkokių konkrečių sektorių ir aiškių ribojimų toliau nenumatome“, – patikino jis.
Susibūrimai. Kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, vykdomą ūkinę veiklą, prekybą, organizuojamus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus organizuotus žmonių susibūrimus viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku leidžiama vykdyti tik užtikrinant visus numatytus reikalavimus.
Tarp jų – asmenų srautų valdymas, saugaus atstumo laikymosi sąlygos, visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kt. reikalavimai.
Galimybių pasas dar gali sugrįžti?
Tvirtinama, kad priklausomai nuo epidemiologinės situacijos ir esant poreikiui vėl būtų galima svarstyti apie galimybių paso taikymo grąžinimą.
„Bus labai gerai, jei nebereikės grąžinti šito įrankio, bet, skirtingai nuo kai kurių kalbėtojų, kurie mano, kad niekada to nereikės, aš vis dėlto esu atsargesnis žmogus“, – pripažino ministrė pirmininkė I.Šimonytė.
Darbuotojams nebereikės testuotis
Vyriausybė trečiadienį taip pat apsisprendė nuo šeštadienio atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso.
„Vienkartinio ir periodinio profilaktinio testavimo atsisakoma atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu plintant omicron atmainai rizika užsikrėsti galima tiek neskiepytiems, tiek skiepytiems ar persirgusiems asmenims (...) todėl nebetikslinga išskirti atskiras veiklos grupes, kuriose būtų taikomas vienkartinis ir periodinis testavimas“, – rašoma nutarimo projekte.
Pasak A.Pečkausko, dar viena svarbi šios prievolės panaikinimo priežastis – perpildyti testavimo punktai, kuriuose pirmenybė turėtų būti suteikta simptomus jaučiantiems asmenims.
Šiuo metu testuotis privaloma švietimo paslaugas teikiantiems, vaistinių, viešojo maitinimo, viešojo transporto, gamybos, viešojo maitinimo ir kitų sektorių darbuotojams.
Testavimas būtinas tiems darbuotojams, kurie neturi imuniteto arba praėjus septyniems mėnesiams po pilnos vakcinacijos nėra gavę sustiprinančiosios skiepo dozės.