Jis iškart pakibo ore, kai premjerė I.Šimonytė staiga paskelbė, kad Vyriausybė nutrauks galimybių paso galiojimą. Šie žodžiai iškart virto kūnu – paso pakasynas aptarė ir palaimino sveikatos išminčių taryba, o Vyriausybė paso galiojimą sustabdė nuo vasario 5 dienos.
Tačiau kodėl valdžia, kuri dar visą praėjusią savaitę kartojo kol kas neplanuojanti atšaukti paso, atliko tokį kūlvirstį?
Politikos užkulisiuose ir iš opozicijos garsiakalbių sklido versija, kad valdžia galbūt sužinojo, jog Konstitucinis teismas (KT) paskelbs, kad galimybių pasas neteisėtas, nes pagimdytas Vyriausybėje, o ne Seime.
O kita galima priežastimi buvo įvardijamas neslūgstantis opozicijos ir prezidento G.Nausėdos spaudimas kuo greičiau atsisakyti šios pandemijos valdymo priemonės.
Tačiau įtakingi valdantieji tvirtino, kad jokių politinių žaidimų nebuvo, – diskusijos ir svarstymai atsisakyti galimybių paso Vyriausybėje esą vyko jau keletą savaičių, todėl toks sprendimas – nuosekli šio proceso išdava.
Juolab kad, nepaisant naujas užkrėtimų aukštumas šturmuojančios omikron atmainos, vis daugiau šalių atsisako įvairių pagrindinių ribojimų dėl koronaviruso pandemijos.
Išties jau kurį laiką buvo galima matyti ir justi, kad Vyriausybėje bręsta sprendimas atšaukti galimybių pasą.
Juk ir G.Nausėda tai daryti ragino vis garsiau greičiausiai ir dėl to, jog žinojo, kad Vyriausybė tai ketina padaryti, taigi norėjo tautai parodyti, jog būtent jo dėka buvo atsisakyta visuomenę skaldžiusio įrankio.
Vis dėlto Vyriausybės sprendimas labiau atrodo pagrįstas momentine emocija, o priimtas arba pačios premjerės, arba tik artimiausios jos aplinkos.
Šitoks įspūdis susidaro ne tik todėl, jog valdžia iki šiol aiškino, kad apie galimybių paso atsisakymą bus galima pradėti galvoti tik pavasariop, omikron atmainos antplūdžiui pradėjus slūgti.
Svarbiausia, kad apie būsimą staigų Vyriausybės žingsnį, regis, nebuvo informuoti net valdančiojoje koalicijoje dominuojančių konservatorių partneriai.
Pirmiausia – Laisvės partija ir jos vedlė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė, jos labiausiai siekė galimybių paso įvedimo ir skelbė jį vienu pagrindinių savo laimėjimų.
Tai leidžia spėti net vieši Laisvės partijos atstovų pareiškimai.
Pavyzdžiui, vienas „laisviečių“ lyderių, Seimo vicepirmininkas V.Mitalas portalo lrytas.lt laidoje „#NeSpaudai“ šią savaitę tiesiai pareiškė nieko nežinojęs apie būsimą Vyriausybės sprendimą, kuris jį nustebinęs ir dėl tokios skubos.
Beje, ir pati A.Armonaitė viešai diskutavo su Vyriausybės viršūnėmis aiškindama, kad jei jau galimybių paso atsisakoma, tai turi būti padaryta vienu kartu, be to, šiukštu neįvedant kokių nors papildomų ribojimų, kurie netgi iš tolo galėtų kvepėti nauju karantinu.
Tuo metu Vyriausybės kanclerė G.Balčytytė ir sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys dar skleidė miglotas žinias, kokia bus nauja pandemijos valdymo politika.
Žodžiu, Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos aparatas priminė gerokai išsiderinusį pianiną, o ne kokį nors šveicarišką laikrodį, nors į pastarąjį mėgino būti panašus.
Po tokių gana chaotiškų valdžios veiksmų opozicijai liko tik patogiai paskelbti, kad taip visuomet buvo valdoma ne tik pandemija, bet ir kitos krizės, o pastarasis Vyriausybės sprendimas – tik nauja vyšnia ant valdančiųjų torto. Žinoma, ne paskutinė.
Juk gana skirtingas natas valdantieji politikai ima ir kitame – kylančių kainų ir infliacijos – fronte.
Antai Vyriausybė staiga ėmė ir kaip savo pateikė opozicinių socialdemokratų seniai pateiktą siūlymą iki nulio mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) gyventojams centriniam šildymui.
Iki tol ministrų kabinetas atsišaudydavo nuo šio, kaip ir kitų opozicijos siūlymų, po to PVM centriniam šildymui buvo nusprendęs mažinti nuo 9 iki 5 proc.
Užmojus nunulinti šį tarifą kaip beprasmius ir socialiai neteisingus sukritikavo ne tik ekspertai, bet ir valdančiajam Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Taigi gali būti, kad per specialiai šiam sprendimui šaukiamą trijų dienų Seimo neeilinę sesiją valdančiųjų gali laukti dar vienas fiasko.
Matydamas tokius trypčiojimus nesnaudžia ir prezidentas G.Nausėda. Jis Vyriausybės planus mažinti PVM centriniam šildymui iki 5 proc. jau anksčiau buvo suskubęs pavadinti „nabašnyko šlakstymu žaliąja arbata“. Kad valdantieji esą beveik nieko nedaro, kad gelbėtų tautą nuo kainų šoko, šalies vadovas aiškino ir šią savaitę surengęs politikų ir ekonomistų pasitarimą Prezidentūroje.
Finansų ministrė konservatorė G.Skaistė viešai atsikirto prezidentui, kad valdžia daro tiek, kiek reikia, be to, pakankamai, o tam labiausiai padeda pernai sudėliotas šių metų biudžetas. O kai kurie kiti Prezidentūroje prie stalo sėdėję valdantieji tvirtino, kad pats prezidentas tame pasitarime nieko nesiūlė ir dėl to renginys labiausiai priminė tuščią parodomąją akciją.
Šiaip ar kitaip, savo pasiūlymus, kaip pašlakstyti tautą gyvybės vandeniu, G.Nausėda vis dėlto pateikė.
Prezidentas pasiūlė neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinti 50 eurų, negana to, pabarstyti po 100 eurų pensininkams ir kitoms labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Pastarąjį siūlymą daugelis įvertino kaip populistinį.
Po tokių gelbėjimo planų, ko gero, galima padaryti nelinksmą išvadą: jei prie ligonio lovos taip šurmuliuoja tokia šlakstytojų kompanija, grėsmė jam tapti „nabašnyku“ išties rimta.
