„Dabar naudoju tokią istorinę analogiją, kad tampame panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, būdami tam tikroje geopolitinėje apsuptyje. Militarizuotas Kaliningradas, visiškai suverenumą praradusi Baltarusija, su didžiuliais klaustukais, kiek lieka Rusijos pajėgų Baltarusijoje.
Pagal Šaltojo karo analogiją, NATO tais laikais didelį dėmesį skyrė apginamumui ir atgrasymui to jautraus regionio. Tai mes lygiai taip pat siūlome pamąstyti apie atgrasymą nuo Lietuvos, nes atgrasymas yra pigiau ir lengviau negu gynyba. Tai buvo mūsų pagrindinė žinia, kurią mes nusivežėmė į JAV, – nurodė L.Kasčiūnas.
Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius L.Kasčiūnas spaudos konferencijos metu pristatė būsimus iššūkius Lietuvos saugumui, aptarė pokalbius su sąjungininkais vizitų į Briuselį (NATO) ir JAV metu.
L.Kasčiūno žiniomis, JAV politikai itin dažnai rengia susitikimus dėl Rusijos ir Ukrainos situacijos, kurių metu dalijasi žvalgybos surinkta informacija, o jų išvada viena: ant stalo – bet koks galimas scenarijus.
„Kitaip tariant, niekas nėra atmetama. Nei karinė invazija, nei platesnio ar siauresnio masto invazija. Visi supranta vieną dalyką – Rusijai, Kremliui, Ukraina yra priemonė. Be jokios abejonės, paralyžiuoti ją, padaryti ją tokia Jekaterinos II vizija, kaip ji elgėsi su Abiejų Tautų Respublika – suskaldyta, decentralizuota, korumpuota, ir per tai ją laikyti pririštą prie rusiškų žaidimo taisyklių. Šis interesas nedingo.
Bet šalia to, per Ukrainą, ir eskalaciją šalia jos, bandyti išspręsti visus savo geopolitinius uždavinius dėl visos Europos saugumo sistemos peržiūros. Jeigu ir bus invazija, ji gali būti stabdoma, ir tada sakoma, – pasiderėkime vardan naujos Europos tvarkos“, – galimą scenarijų pristatė Seimo narys.
L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad bet kuris scenarijus, kurį modeliuos Kremlius, galiausiai vis tiek reikš politines derybas dėl Europos saugumo sistemos arhitektūros.
„Keliu klausimą, ar Rusijai pavyks peržiūrėti Europos saugumo sistemos architektūrą šiais metais. Ar pavyks pakirsti Ukrainos suverenitetą, ar įtvirtins veto teisę dėl NATO plėtros, ar įtvirtins antros narystės ir „kelių greičių“ Aljansą – toks juodasis scenarijus.
Ar pavyks jiems pasiekti mums juodai atrodantį scenarijų? Tikiu, kad ne, bet reikia matyti tam tikrus veiksnius, indikatorius ir Rusijos veikimo logiką, ir modeliuoti mūsų, tai yra visų Vakarų, atsaką“, – pabrėžė konservatorius.
Anot jo, visi žvalgybiniai duomenys rodo, kad jau dabar užtenka tik politinio sprendimo, kad galėtų būti pradėta karinė operacija.
„Dabar gal ne pačio didžiausio masto, bet vasario viduryje ar antroje pusėje gal net ir viso, pilno masto operacija. Klausimas, ar ji bus pradėta – nenoriu spekuliuoti.
Bet kuriuo atveju, matyčiau, kad galimas dar vienas netikėtas scenarijus – tai, kas yra dabar sutelkta, palikti kaip kitą realybę. Galima juk tą sutelkimą laikyti ilgiau.
Mes tikimės, kad viskas išsiriš per kelias savaites, po Olimpinių žaidynių, kaip kai kas juokauja. O gal ir neišsiriš – gali neišsirišti tris mėnesius, pusę metų. Tai gali būti nauja realybė.
Jis gali rotuoti karius, palikti techniką, o karius atitraukti, kad greičiau galėtų grįžti kariai. Matome, kas vyksta dislokavimo prasme Baltarusijoje. Kitaip tariant, jis gali tą sutelkimą paversti nauja realybe ir politiniu spaudimu tiek Vakarams, tiek Ukrainai.
Dėl Ukrainos mums gerai žinomi Rusijos tikslai – spaudimas dėl Minsko susitarimo įgyvendinimų, kurie nėra palankūs Ukrainai: ypatingas statusas okupuotoms Donbaso teritorijoms, priverstinis narystės NATO ambicijų atsisakymas, oligarchinių žaidimo taisyklių palaikymas.
O Vakarams – palaikyti spaudimą deryboms. Tai, kad Rusija neatmetė visiškai tų atsakymų iš NATO, liudija, kad jie palieka kanalą deryboms, bet su savo įsivaizdavimu, kas tose derybose turėtų būti“, – dėliojo L.Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, Rusijos pateiktus reikalavimus galima įvardyti kaip akivaizdžią Rusijos Europos saugumo viziją.
„Į Rytus nuo Berlyno – jokio NATO aktyvumo, pratybų apribojimas, jokių priešakinių pajėgų. Iš esmės mums tai reiškia antros klasės narystę, tai, ką jie siūlė tuose susirinkimuose.
Bandymas, nepaisant to, kad mes esame NATO nariai, formalizuoti mūsų narystę. Niekur tie interesai nedings, bus bandoma juos judinti ir tam tikra prasme paversti nauja realybe“, – neatmeta parlamentaras.
Augant įtampai dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie rytinės NATO sienos, Lietuva siekia didesnio JAV karių buvimo šalyje.
Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos, taip pat reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas. Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
