„Tik tiek, kad turbūt ir Kinijos strategai puikiai supranta, jog Rytų Azija šiandien, kad ir kaip būtų gaila mums, gyvenantiems Rytų Europoje, yra prioritetinis JAV regionas. Jeigu reikės rinktis, kur daugiau permesti pajėgumų ar diplomatinės paramos, Taivanas turbūt bus JAV prioritetas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė V.Isoda.
Lietuvos karo akademijos docento teigimu, toks scenarijus skamba visai įtikinamai, nes, atsižvelgiant į istorines analogijas, karinės akcijos dažniausiai pradedamos tuomet, kai visų akys būna nukreiptos į kitą pusę.
„Jis skamba labai įtikinamai, nes pagal istorines analogijas labai dažnai viena ar kita karinė akcija pradedama tuomet, kai pasaulio dėmesys būna kažkur nukreiptas – Olimpines žaidynes, rinkimus ir panašiai. Didžiosios valstybės stebi bendrą situaciją. Kad Kinija čia mato galimybių langą, tai aš net neabejoju“, – svarstė V.Isoda.
Anot jo, įvairių analitikų pasisakymai rodo, kad Ukraina strategiškai nėra svarbus taškas JAV. Ekspertas viliasi, kad visai kitoks Vašingtono požiūris būtų į grėsmes Lietuvai.
„Ne kartą girdėjome iš įvairių analitikų, nors pats Vašingtonas vengia tai pasakyti, bet Ukraina nėra JAV strategiškai svarbus taškas. Belieka tikėtis, kad mes esame bent kiek svarbesni nei Ukraina“, – pažymėjo Lietuvos karo akademijos docentas.
Kaip atkreipė dėmesį V.Isoda, nors 5-ajame NATO straipsnyje skelbiama, kad „ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau (NATO narių) turi būti laikomas išpuoliu prieš visas“, šis dokumentas – daugiau politinis, nes, norint imtis kokių nors realių veiksmų, reikalingas visų narių vienbalsis sutarimas.
„Lietuvos politinio elito viltys turbūt yra sutelktos į JAV – net jeigu NATO nepavyks pasiekti konsensuso, JAV ateitų mums į pagalbą“, – mano politologas.
Pasipriešinimas būtų gerokai rimtesnis?
Kalbėdamas, ar karinio Rusijos ir Ukrainos konflikto atveju turėtume tiekti ukrainiečiams ginklus, V.Isoda pripažino, kad tai prailgintų konfliktą, kuris lemtų ir daugiau ukrainiečių aukų bei pralieto kraujo, tačiau kitu atveju, pasak jo, Ukraina būtų tiesiog paaukojama.
Tiekiami ginklai esą prisideda ir prie atgrasymo nuo karinių veiksmų.
„O atgrasymas veiktų tuomet, jei būtų tiekiami ne lazeriniai šautuvėliai, liemenės ir šalmai, kaip, berods, Vokietija paaukojo Ukrainai, bet rimta ginkluotė, kuri gali iš esmės lygiaverčiai mūšio lauke pasipriešinti Rusijos kariuomenei“, – aiškino Lietuvos karo akademijos docentas.
Jis įsitikinęs, kad šis karas būtų visai kitoks, nei buvo 2014 metais Rusijos intervencijos į Krymą metu.
„Kariuomenė neišvengiamai yra tikrai geriau pasiruošusi nei 2014 metais. Karių moralė yra visai kitokia. Žinome, kad Krymas buvo paaukotas neiššovus nė vieno šovinio, o ten buvę ukrainiečių kariai dezertyravo. Pasipriešinimas būtų daug rimtesnis“, – kalbėjo V.Isoda.
„Kažkurioje vietoje, manau, kad Rusija pristabdytų arklius. Jeigu ne visiškai susirinktų savo žaislus iš Ukrainos pasienio ir per vieną dieną iš ten išvyktų, bet pristabdytų arklius“, – apibendrino jis.
