Teigia, kad Lietuva nebuvo išimtis
Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė portalui lrytas.lt teigė maniusi, kad Konstitucinis Teismas visgi imsis galimybių paso nagrinėjimo.
„Galvojau, kad tirs, o jeigu Teismas mano, kad nėra tam pagrindo, turi savo argumentų, kodėl to nedaro, tai yra jų sprendimas, ir gerbtinas sprendimas – vis tik teisinėje valstybėje gyvename“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Savo ruožtu Seimo konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma teigė gerbiantis Konstitucinio Teismo nutarimus.
„Gerbiu tokią Teismo nuostatą. Manau, kad, kai yra eilė kreipimųsi dėl egzistuojančių teisės aktų, tai gaišti laiką teoriniam išnagrinėjimui nebeveikiančių teisinių aktų, gal ir racionalu yra, kad tikrai nereikia to daryti“, – įvertino J.Razma.
„Kaip žinome, Konstitucinio Teismo žodis jau niekur kitur negali būti nagrinėjamas, nebent kas nors į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreiptųsi. Bet jau nesiimu spręsti, ar tam dar yra pagrindo“, – pridūrė jis.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas portalui lrytas.lt komentavo, kad pandemijos valdymui galimybių pasas turėjo itin daug naudos, o Lietuvoje taikomi suvaržymai nebuvo jokia išimtis.
„Valdant pandemiją vienokie ar kitokie viešo gyvenimo ribojimai, o taip pat ir žmogaus tam tikrų veiksmų ribojimai, yra neišvengiami, nors nėra malonūs. Galimybių pasas buvo tokia priemonė, kuri padėjo suvaldyti dalį pandemijos, iš jos greičiau išeiti, ir iš karantino greičiau išeiti, ir manau, kad ji tikrai atliko savo darbą“, – teigė V.Mitalas.
Laisvės frakcijos seniūnas vylėsi, kad šio įrankio daugiau nebereikės.
„Esu besitikintis, kad iš tikrųjų mums ateityje nebeprireiks tokio galimybių paso, kokį turėjome, nors panašus instrumentas, ES sertifikatas, dar kurį laiką liks“, – kalbėjo parlamentaras.
Priminė ir kitą istoriją
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Konstitucinio Teismo poziciją taip pat vertina kaip suprantamą.
„Konstitucinis Teismas visada vertina ir pasekmes. Prisiminkime 2020 metais priimtą sprendimą, kuriuo yra pasakyta, kad 2019 metų rugpjūčio 8 dieną, performuojant Skvernelio vyriausybę, ši vyriausybė pertvarkyta nekonstituciškai – kitaip sakant, Skvernelio vyriausybė metus dirbo pažeisdama Konstituciją. Bet, nepaisant to, Konstitucinis Teismas, vengdamas sukelti kokių nors pasekmių valstybėje, leido tai vyriausybei užbaigti kadenciją, nes KT negali savo sprendimais sukelti krizių valstybėje.
Ir čia galima tokia logika – kam analizuoti tai, kas nebeegzistuoja, kas yra atšaukta, nes iš to gali vėliau sukelti visokius vėjus visuomenėje, o darbas beprasmis. Šiuo požiūriu man tai visiškai suprantama“, – komentavo E.Gentvilas.
Pasak jo, Konstitucinis Teismas galėjo svarstyti nebent šio įrankio priėmimo formą, tačiau tikrai ne turinį.
„Manau, kad galimybių paso paneigti kaip juridiškai svarbaus ir konstituciškai teisingo dokumento KT tikrai nebūtų galėjęs. Jis galėtų galbūt priekaištauti dėl priėmimo formos, kad priimta ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu. Toks dalykas galimai galėjo būti, aš ir pats esu pasakęs savo abejones, ar nereikėtų įstatymiškai įtvirtinti. Tačiau žiūrint į kitų ES valstybių priimtus galimybių pasus ar panašaus pobūdžio dokumentus, ten yra priimta įvairiai – tiek įstatymais, tiek Vyriausybės nutarimais“, – aiškino liberalas.
„Žinoma, automatiškai Lietuvos Konstitucijos negali prilyginti kitų šalių konstitucijoms, todėl čia lieka tik spėlioti, bet reikia nuimti aistras“, – pridūrė E.Gentvilas.
Priėmė sprendimą
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo. Anot jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai.
Teismas teigia, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.
„Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima“, – teigiama trečiadienį išplatintame KT pranešime.
„Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį“, – nurodė jis.
Anot KT, galimybių paso atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui jis nagrinėtų tik tuo atveju, jeigu dėl jo kreiptųsi kitas teismas.
Ar tuometinis Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, pernai rudenį kreipėsi grupė opozicinių parlamentarų.
Jie laikosi pozicijos, kad galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Kreipimąsi į KT pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.
