Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis pirmadienį teigė, kad apie 30 vyrų buvo pradėję reikšti nepasitenkinimą, reikalauti laisvės, triukšmauti, šūkauti, tačiau ypatingai aktyvių veiksmų nebuvo. Centro vadovas Aleksandras Kislovas sakė, kad tokie neramumai galėjo kilti iš nevilties: vienus slegia prasti orai, kitus – atmesti prieglobsčio prašymai.
„To pasėkoje 28 užsieniečiai prevencinės priemonės metu buvo atskirti nuo kitų gyvenančiųjų ir patalpinti į kitą vietą. Šiandien su kolegomis iš Švenčionių policijos komisariato yra pradedama administracinė teisena“, – antradienį sakė A.Kislovas.
Jau daugiau nei pusę metų migrantai gyvena Užsieniečių registracijos centruose. Keletas kalbintų Pabradės gyventojų sakė, kad migrantai netrukdo, netgi mandagiai sveikinasi su miestelio gyventojais, o apie neramumus net nėra girdėję, nes centras yra per toli.
Vis dėlto vienas iš „Lietuvos ryto“ televizijos pakalbintų pabradiškių sakė, kad migrantus iš čia reikėtų iškelti.
„Aš norėčiau, kad juos išvežtų iš čia. Ką jie čia veikia? Jie pravalgo Lietuvos žmonių pinigus, tai, manau, kad nereikėtų jiems čia būti, jeigu 11 tūkst. eurų per metus kainuoja išlaikyti. Ar pas mus benamių mažai?“ – teigė Pabradės gyventojas.
Šiame centre gyvena beveik 700 užsieniečių, pagalbą jiems teikia Raudonojo kryžiaus savanoriai. Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pasakojo, kad neramumus sukėlę klausimai kyla vis dažniau.
„Natūralu, kad turi labai daug klausimų. Ypatingai tie klausimai yra susiję su jų prieglobsčio bylomis, kaip vyksta tas nagrinėjimas, kodėl jis atmetamas, kodėl vienoks ar kitoks spendimas priimamas. Šiuo metu labai daug tokių klausimų yra susiję su laisvės ribojimu, tai mūsų teisininkai bando padėti“, – pasakojo L.Lesauskaitė.
Migracijos departamento duomenimis jau yra išnagrinėta per 3 tūkst. prieglobščio prašymų – 103 migrantams suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sakė, kad gavusiems neigiamą atsakymą teks grįžti į kilmės šalį, tačiau šis procesas nėra paprastas.
„Problema yra ta, kad didžioji dalis čia atvykusių neteisėtų migrantų tikslingai suplėšė savo pasus, juos išmėtė. Dėl to tam, kad jie galėtų būti grąžinti į savo kilmės valstybę, jiems reikia gauti naujus pilietybę, tapatybę patvirtinančius dokumentus. Būtent šis procesas yra labai ilgas, nes reikia bendradarbiauti su užsieniečio kilmės valstybės diplomatinėmis atstovybėmis“, – pasakojo E.Gudzinskaitė.
Savanoriškai grįžti namo jau sutiko per 600 migrantų. Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovo teigimu apsispręsti juos paskatino ir iki 1000 eurų padidinta vienkartinė išmoka.
„Per praeitus metus buvo grąžinta ir išsiųsta 346 užsieniečiai. Kalbant apie „akciją tūkstantis“, kuri prasidėjo gruodžio mėnesį, tai ja pasinaudojo apie 350 užsieniečių. Tikrai galima ją laikyti pakankamai sėkminga akcija, kai tiek užsieniečių pasinaudojo galimybe ir savanoriškai išvyko į kilmės šalį“, – teigė A.Kislovas.
Nuo birželio mėnesio, prasidėjus migrantų krizei, per Baltarusijos sieną nelegaliai į Lietuvos teritoriją pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų.
